EURAG LIETUVA
  • Apie mus
    • EURAG Lietuva
    • Nariai
    • Narystė
    • Valdymas
    • Veiklos planai
    • Veiklos ataskaitos
  • EURAG Europe
    • Bendradarbiavimas, kolegų patirtis
    • Susitikimai Europoje
  • PROJEKTAS „VISADA AKTYVŪS"
  • Projektas „Niekas neturi likti nuošalėje"
  • Planai ir priemonės senjorų gerovei
  • Būkime sveiki!
  • Nuotraukų galerija
  • NAUJIENOS
  • Kontaktai
  • Apie mus
    • EURAG Lietuva
    • Nariai
    • Narystė
    • Valdymas
    • Veiklos planai
    • Veiklos ataskaitos
  • EURAG Europe
    • Bendradarbiavimas, kolegų patirtis
    • Susitikimai Europoje
  • PROJEKTAS „VISADA AKTYVŪS"
  • Projektas „Niekas neturi likti nuošalėje"
  • Planai ir priemonės senjorų gerovei
  • Būkime sveiki!
  • Nuotraukų galerija
  • NAUJIENOS
  • Kontaktai
  EURAG LIETUVA
 2024-11-18 Nr. S-1118
​Koalicijos tarybai,                                                                                                                            
suformuotai  remiantis 2024 m. lapkričio 11 d. koalicine sutartimi, 19-os Vyriausybės programos rengėjams 
DĖL SIŪLYMŲ ĮTRAUKTI DABARTINIŲ PENSININKŲ TEISĖTUS LŪKESČIUS Į FORMUOJAMOS 19-OS VYRIAUSYBĖS PROGRAMĄ
 Siekdami, kad rengiama Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas deramai atspindėtų teisėtus dabartinių pensininkų lūkesčius, teikiame suderintus pasiūlymus:
1. Mokesčių sistemos tobulinimui
1. Valstybės funkcijų, paslaugų ir infrastruktūros kokybės gerinimo tikslais būtina mokesčių sistemos pertvarka, nes Lietuvos nacionalinio biudžeto ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį ~10 procentinių punktų. Mokesčių sistemos pakeitimai įgalintų didinti viešojo sektoriaus, tame tarpe socialinio ir sveikatos draudimo sistemų, švietimo, krašto gynybos ir kitų svarbiausių visuomenės gyvenimo sričių finansavimą, atitinkantį Lietuvos ekonominį pajėgumą ir orientuotą į ES VN vidurkinius rodiklius. Siūlome labiau progresyviai apmokestinti visas integruotas (sumines) pajamas pagal jų dydį, o ne pagal rūšį, o kapitalo ir jo prieaugio generuojamų pajamų/pelno apmokestinimą artinti  prie ES plačiausiai taikomų dydžių. (Pagal Pasaulio banko ekspertų atlikto vėliausio vertinimo  išvadas ir rekomendacijas).
2. Pensijų sistemos tobulinimui
2.1. Dabartinę pensijų indeksavimo formulę papildyti dar vienu rodikliu (dėmeniu), tarnausiančiu amortizuoti infliacijos poveikį realioms pensininkų pajamoms.
2.2. Sodros įmokų perviršį naudoti pagal tiesioginę paskirtį - sparčiau didinti pensijų individualią dalį, kaip tai numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Planuojant ir tvirtinant biudžetus pripažinti nederamu ir uždrausti Sodros perviršį paversti įkaitu ir naudoti jį biudžeto deficito užglaistymui ( Mastrichto sutartyje nustatytų 3 % deficito lubų kriterijaus išlaikymui). Surinktų įmokų perviršis turi būti subalansuotai paskirstytas pirmiausia atsižvelgiant į dabartinių pensininkų poreikius.
2.3. Neatidėliojant imtis priemonių, kad sumažinti žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių pensininkų skaičių (dabar jų apie 40%). Tuo tikslu:
2.3.1. neremti privačių II pakopos pensijų fondų iš valstybės biudžeto (visų gyventojų sumokėtų mokesčių) mokamomis  1,5% VDU įmokomis, sudarančiomis >~260 mln. EUR sumą kasmet. Šiuos asignavimus skirti dabartinių pensininkų bendrosios pensijų dalies padidinimui;
2.3.2. valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemą, besiremiančią dirbančiųjų įmokomis, taip pat ir dirbančiųjų skatinimą dalyvauti II pensijų pakopoje  papildyti tinkamomis darbdavių įmokomis.
2.4. Garantuoti tvarų Pensijų pakeitimo normos augimą dabartiniams pensininkams, orientuojantis į adekvatų Lietuvos ekonominiam pajėgumui ir siektiną ES VN vidurkį. Pensijų santykis su buvusiu darbo užmokesčiu (pakeitimo norma) Lietuvoje iki šiol taip ir nepasiekė 50%, kai daugelio ES valstybių šis rodiklis viršija 60%.
3. Sveikatos ir socialinių paslaugų gerinimui
3.1. Padidinti Valstybės įmokas į PSDF už valstybės draudžiamuosius, kad jos prilygtų savarankiškai besidraudžiančių asmenų tarifui. Valstybinės ligonių kasos ir savivaldybių finansuojamos sveikatos priežiūros, prevencijos, spec. poreikių turintiems, ambulatorinių paslaugų namuose, slaugos, priežiūros ir globos paslaugoms skiriamas finansavimas nepakankamas, o valstybės įmokos už jos draudžiamuosius eilę metų  žymiai mažesnės, nei savarankiškai besidraudžiančiųjų.
4. Skaidriam privataus ir viešojo sektorių sugyvenimui  ir  bendradarbiavimo įgyvendinimui
4.1. Riboti nereguliuojamą viešųjų paslaugų  (ugdymo, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kt.) perdavimą į privataus sektoriaus rankas, nes tai skatina atskirų gyventojų sluoksnių diskriminaciją.
4.2. Peržiūrėti ir keisti privataus sektoriaus teikiamų viešųjų paslaugų finansavimo būdą, atsisakant  nepagrįsto, viešąjį sektorių dubliuojančio ir nelygiomis sąlygomis su juo konkuruojančio privačių paslaugų teikimo kaštų dengimo iš viešųjų finansavimo šaltinių, pav., ligonių kasos, kai už tas paslaugas klientai dar papildomai sumoka ženklias sumas.
5. Teisėkūrai
  1. Teikti Seimui ratifikuoti prieš 25 m. įstrigusį pensininkų oraus gyvenimo garantą – Europos Tarybos Socialinių Teisių  Chartijos 23 straipsnį.
  2.  Įtraukti į Seimo darbotvarkę LR Seimui pateiktą Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą priėmimui arba tobulinimui.
 
Lietuvos EURAG asociacijos prezidentas   Povilas Butkus 
Šio kreipimosi  pasiūlymams pritaria ir juos  palaiko:
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, pirmininkas Gvidas Rutkauskas
Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, pirmininkas Kajetonas Šliogeris
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, pirmininkas Kęstutis Makaravičius
Vilniaus miesto pagyvenusių žmonių asociacija, pirmininkas Remigijus Samuilevičius

2024-03-15
Kokios ateities Lietuvai nori  mokesčių sistemos kritikai
​

Kovo 15 d. M. Mažvydo bibliotekoje vyko aktuali diskusija tema "Kokios ateities Lietuvai nori mokesčių sistemos kritikai". Virš 2 val. trukmės įrašą galima peržiūrėti 
https://www.youtube.com/watch?v=9W7vBmzxsfk.
Diskusiją inicijavo europarlamentarė Aušra Maldeikienė.

   2023-01-23     
  Informacinis pranešimas apie Lietuvos EURAG asociacijos pasiūlymus strategijos „Lietuva 2050” vizijai ir strateginėms ambicijoms

​Vizijos autoriams 2023-01-22 pateikėme:
  • pirmiausia visur strategijos vizijoje pabrėžti, kad mums svarbu ne tik išsaugoti nesuniokotą gamtą, bet ir akcentą perkelti į „mūsų tapatybės“ sampratos logikos diktuojamą lietuvių tautos ir jos kalbos išlikimą. Įvardinti tą mūsų tapatybę ir jos  išsaugojimą betarpiškai lemiančius lietuvių tautos savimonės ugdymo, kalbos ir tapatybės   išsaugojimo, Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ir išlaikymo, istorinės atminties puoselėjimo  siekius;
  • papildyti punktą apie mokesčius pridedant: „Siekiame įtvirtinti tokią mokesčių sistemą, kuri būtų labiau grindžiama mokesčių progresyvumu“ ir orientacija į ES VN valstybės funkcijoms skiriamą BVP vidurkį (šio rodiklio nuoseklų ir tvarų siekį, ir valstybės funkcijų finansavimo adekvataus paskirstymo pagal COFOG klasifikatorių);
  • tarptautinėje politikoje užuot išsikeliant sau tikslą „2050-aisiais matome Lietuvą, kuri savo galia ir įtaka pasaulyje pranoksta(!?) savo realų teritorinį dydį“,  siūlytume pirmiausia suformuluoti gyvybinius tautos ir Lietuvos valstybės interesus, pasiekti jų platų pripažinimą šalies viduje ir tarptautiniu mastu. Papildyti ambicijos šioje srityje apibrėžimą dar ir tokiu siekiu: siekti užsitikrinti sutelktą savo partnerių ir geopolitinių sąjungininkų vieningą ir suderintą paramą (Lietuvos pripažintiems gyvybiniams interesams apginti).
Kartu su šiais esminiais pasiūlymais, pateikėme ir keletą redakcinių: „..skatinti sveikos gyvensenos įpročius, atitinkančius šiaurės (ne kokį Viduržemio jūros) regioną; sudaryti palankias sąlygas jauniems žmonėms Lietuvoje kurti daugiavaikes šeimas; naudoti ne tik „susikalbėjimo“ siekio, bet ir  Solidarumo sąvoką, kalbant apie visuomeninius Lietuvos valstybės piliečių, bendruomenių grupių ir kartų santykius; viename iš ambicijų-tikslų pasiūlėme įvardinti ir mūsų organizacijų platinamą tikslą „Kurkime visoms amžiaus grupėms palankią visuomenę!“...
Evaldas Židonis

    INFORMACIJA APIE PIRMĄJĮ VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ REIKALŲ TARYBOS POSĖDĮ
     2022 m. rugsėjo 8 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko pirmasis Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos (toliau - Taryba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos posėdis. Ši atsinaujinusi savo sudėtimi, pavadinimu ir veiklos nuostatais Taryba veiks vietoj anksčiau buvusios Lietuvos pensininkų reikalų tarybos. Naująją Tarybą sudaro 12 narių: 6 vyresnio amžiaus žmonių interesams atstovaujančios nevyriausybinių organizacijų (Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija ir Lietuvos EURAG asociacija) deleguoti atstovai, 5 valstybės institucijų deleguoti atstovai ir 1 Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Tarybos nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. A1-489. Nuostatuose sakoma, kad Tarybos veiklos tikslas –
užtikrinti veiksmingą valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir vyresnio amžiaus žmonių interesams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, sudarant galimybę šiems žmonėms dalyvauti sprendžiant su jais susijusius klausimus institucijose ir įstaigose, valstybės ir savivaldybių lygmens konsultacinėse tarybose. Socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina Tarybos sudėtį. Kiekvieną Tarybos narį jam nesant pavaduos kitas atitinkamos organizacijos deleguotas pakaitinis asmuo. Taryba sudaroma 3 metų kadencijai. Tarybos pirmininkas išrenkamas iš nevyriausybinių organizacijų atstovų pirmojo posėdžio metu slaptu tarybos narių balsavimu. Jo kadencija trunka 1 metus, vėliau Tarybos pirmininkas išrenkamas rotacijos principu. Tarybos pirmininkas organizuoja Tarybos veiklą, atstovauja Tarybai, šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, kviečia į šiuos posėdžius institucijų ir įstaigų, darbdavių, kitų nevyriausybinių organizacijų ir įstaigų atstovus, nepriklausomus ekspertus. Lietuvos EURAG asociaciją Taryboje atstovaus prezidento pavaduotojas Evaldas Židonis, o jo pakaitiniu asmeniu bus prezidento pavaduotoja Virgilija Dolgova.
    Pirmąjį Tarybos posėdį pradėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ji šiltai pasveikino posėdžio dalyvius ir palinkėjo atviro, prasmingo ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo svarstant vyresnio amžiaus žmonėms aktualius klausimus. Ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyriausiasis patarėjas Steponas Kulbauskas priminė aktualius Tarybos nuostatų momentus ir po to buvo pereita prie Tarybos pirmininko rinkimo klausimo. Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos prezidentė Zita Žebrauskienė pasiūlė Tarybos pirmininku išrinkti Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos vykdantįjį direktorių Gediminą Dalinkevičių. Antruoju kandidatu buvo pasiūlytas Lietuvos EURAG asociacijos prezidento pavaduotojas Evaldas Židonis. Abu kandidatai prisistatė ir išsakė savo veiklos vizijas. Slaptu balsavimu Tarybos pirmininku išrinktas Gediminas Dalinkevičius. Jo pavaduotoja išrinkta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vadovė Daina Urbonaitienė. Toliau buvo aptartas Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos minėjimo klausimas. Ministerijos atstovas Steponas Kulbauskas pasiūlė organizuoti debatus, kuriuose dalyvautų iki 50 dalyvių, o gerb. Zita Žebrauskienė pasiūlė tai organizuoti Trečiojo amžiaus universiteto naujai sutvarkytose patalpose. Taip pat nuspręsta, kad antrasis Tarybos posėdis turėtų būti surengtas spalio pirmoje pusėje tam, kad suspėti
aptarti valstybės kitų metų biudžeto projekto aktualius klausimus ir, reikalui esant, pateikti savo siūlymus.
    Posėdžio pabaigoje laikinai einantis Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidento pareigas Kęstutis Makaravičius pasisakė apie tai, kad jų organizacijos prezidiumas suformulavo net 18 klausimų, kuriuos siūlo aptarti Tarybos posėdžiuose. Gaila, bet pritrūko laiko įsiklausyti į tuos klausimus, nes baigėsi posėdžiui skirtas laikas. Tačiau gerb. Kęstutis jau po posėdžio pasidalino tais klausimais ir tikimės visus juos apsvarstyti Lietuvos EURAG asociacijoje.

    ELTA pranešimas apie pirmąjį Tarybos posėdį čia: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/atsinaujinusi-vyresnio-amziaus-zmoniu-organizaciju-taryba-veikla-
pradeda-su-nauju-vadovu.d?id=91185499

   Virgilija Dolgova
 2021 m. kovo 7 d.
Lietuvos Respublikos  Ministrei Pirmininkei,
kopija: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerei                                                                                                          2021-03-07 Nr. S-0307
PASIŪLYMAI 2021-03-02 VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO PLANO PROJEKTUI

​Teikiame  Jums Lietuvos EURAG asociacijos, vienijančios vyresniojo amžiaus žmones, pasiūlymus 2021-03-02 Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektui.
I. Siūlytume XVIII-tos LRV programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą papildyti tikslų įgyvendinimo metrika, nurodant daugiau konkrečių Misijos įgyvendinimo sėkmės (poveikio) rodiklių, iš kurių būtų aiški  misijos (prioriteto) įgyvendinimo apimtis. Sėkmės rodikliuose siūlytume pateikti reikšmes, proporcingas Lietuvos ekonominiam pajėgumui besilygiuojant į  ES VN (valstybių-narių) vidurkinius gerovės rodiklius. Štai, pavyzdžiui, nurodomas ministro strateginis darbas
3.3.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras
Socialinės apsaugos išmokų adekvatumas ir tvarumas

Tačiau strateginio darbo rezultato įgyvendinimo rodiklis nenurodytas.
1 pasiūlymas:  III MISIJAI (PRIORITETUI) – „SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMIAUSIŲ VISUOMENĖS GRUPIŲ ĮGALINIMAS“ siūlome papildyti skyriaus   misijos įgyvendinimo sėkmės (poveikio) rodiklius dar vienu rodikliu, konkrečiai apibrėžiančiu  LRV programos siekį 89.2. „augtų senatvės socialinio draudimo ir socialinės šalpos pensijos“: 2024 m. senatvės pensijoms skiriami asignavimai -  9% BVP (šiuo metu 7%, ES 2018 m. vidurkis  - 11%) ;
2 pasiūlymas: Tos pačios misijos 3.3. skyriuje „VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS PROJEKTAS – SOCIALINĖS APSAUGOS IŠMOKŲ ADEKVATUMAS IR TVARUMAS“ priemonės 3.3.7. punkto pavadinimą „Apsvarsčius tvarius finansavimo šaltinius, peržiūrėti pensijų indeksavimo teisinį reguliavimą“ papildyti „numatant indeksavimo formulėje dėmenį, skirtą pensijų apsaugai nuo infliacijos“.
II.   IX SKYRIUJE kalbama apie efektyvias valstybės funkcijas ir kokybiškas viešojo sektoriaus paslaugas.
Lietuva ES Valstybių-narių tarpe užima paskutinę, arba konkuruoja su Rumunija ir Bulgarija dėl vienos iš trijų paskutinių vietų, vertinant pagal valstybės funkcijoms skiriamą BVP dalį (atmetus Airijos išskirtinumą). Su tokiais resursais tikrai  efektyvių valstybės funkcijų ir kokybiškų paslaugų, adekvačių ES vidurkiams pasiekti nepavyks. Siūlytume atsižvelgti į  Lietuvos banko ir dar  prieš rinkimus autoritetingų ekonomistų ir politikų pakankamai gerai išdiskutuotą chroniško viešųjų finansų stygiaus situaciją ir  viešai paskelbtą kryptį sprendžiant valstybės finansų balanso sisteminę problemą.
 3 pasiūlymas:  X SKYRIAUS „ATSAKINGA FINANSŲ POLITIKA“ poskyrį „Misijos įgyvendinimo sėkmės (poveikio) rodikliai“ papildyti tokiu rodikliu, akivaizdžiai parodančiu nuoseklų artėjimo siekį prie adekvatumo ES vidurkiniam valdžios finansų rodikliui.
2024 m. visi valdžios sektoriaus finansai  (t. y. BVP dalis,  perskirstoma Valstybės funkcijoms ir paslaugoms)  - 38% BVP (šiuo metu~ 34%, ES vidurkis  2019 m. 47%). Duomenų šaltinis – EUROSTAT.
Kitaip finansų ministro strateginio darbo  10.1. “Į strateginius tikslus orientuotas valdžios sektoriaus finansų planavimas” rezultatas neturės adekvataus  įgyvendinimo mato (rodiklio).
4 pasiūlymas: Tos pačios misijos punkto 10.2 “VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS PROJEKTAS – Į STRATEGINIUS TIKSLUS ORIENTUOTAS VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSŲ PLANAVIMAS”  papildyti darbo 10.2.4. pavadinimą “Sukurti ir įgyvendinti vidutinės trukmės biudžeto (VTB) taisykles” , pridedant “garantuojančias valdžios (viešųjų) finansų dalies, (skaičiuojant nuo BVP), nuoseklų ir tvarų artėjimą prie ES vidurkio”.
III. Lietuva iki šiol vengia prisiimti tarptautinius įsipareigojimus  dėl pagyvenusių žmonių teisių į socialinę apsaugą. Nors Europos Tarybos EUROPOS SOCIALINĖ CHARTIJA Lietuvos Seimo ratifikuota 2001 m. gegužės 15 d. įstatymu Nr. IX-317, bet be  23 straipsnio „Pagyvenusių žmonių teisė į socialinę apsaugą“.
5 pasiūlymas: papildyti  VIII SKYRIAUS „ATKURTAS PASITIKĖJIMAS TEISINGUMO SISTEMA  poskyrį Misijos įgyvendinimo sėkmės (poveikio) rodikliai tokiu rodikliu:
2021  m. bus pateiktas LRV sprendimas siūlyti LR Seimui ratifikuoti  Europos Tarybos EUROPOS SOCIALINĖS CHARTIJOS 23 straipsnį „Pagyvenusių žmonių teisė į socialinę apsaugą“.
Tuo pačiu  siūlome įtraukti taip pavadintą priemonę į planą, kaip atitinkančią Teisingumo ministro  strateginiame  darbe 8.1. numatytam prioritetui: „Žmogaus teisių ir laisvių apsauga – teisėkūros prioritetas“ .   
 
Lietuvos EURAG asociacijos prezidento pavaduotojas, (LitEurag valdybos posėdžiui pavedus)        
LPS „Bočiai“ Vilniaus bendrijos valdybos narys, Bendrijos „Ežerėnai“ pirmininkas  Evaldas Židonis
​
Parengė: Evaldas Židonis, el. p. [email protected],  Mob. tel.: 8 610 66 745

2020 m. liepos 16 d.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausio patarėjo Stepono Kulbausko pranešimo Pensininkų reikalų tarybos posėdyje 
2020 m. liepos 16 d. tezes.
​Posėdžiui pirmininkavo LPŽA pirmininkė Grasilda Makaravičienė, kuri rotacijos principu (metų laikotarpiui) savo įgaliojimus perdavė LPS "Bočiai" pirmininkui Kajatonui Šliogeriui.
(Tai yra informacija apie ilgalaikės vyresnio amžiaus žmones liečiančios programos gaires.)
Priemonės vyresnio amžiaus žmonių  įtraukimui į visuomenės socialinį kultūrinį gyvenimą ir kitas veiklas 
Problematika
Patvirtinti strateginiai dokumentai:

•Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 m. strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas 2020-2022 m.
•COVID-19 valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių planas
Rengiama.
•Socialinės sutelkties (solidarumo) plėtros programa (įgyvendinant Nacionalinio pažangos plano uždavinius)
-blogėjanti emocinė-psichologinė būsena
-nepakankamos galimybės naudotis informacinėmis technologijomis riboja bendravimą ir paslaugų prieinamumą
-menkai išplėtotos galimybės dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose
-nepakankamai išplėtotos pagalbos į namus paslaugos
-informacijos apie galimybes gauti pagalbą ir paramą ir šios pagalbos prieinamumą stoka
-dirbantiems vyresnio amžiaus žmonėms iškyla dalyvavimo ir išlikimo darbo rinkoje problemų
-menkėjantis vyresnio amžiaus žmonių įvaizdis visuomenėje, diskriminacinio pobūdžio „eidžizmo“ apraiškos
Siūlomos priemonės (1)
Problemos
Priemonės
Vykdytojai


Blogėjanti emocinė-psichologinė būsena
Emocinės psichologinės pagalbos telefonu paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms teikimas
SADM

Nepakankamos galimybės naudotis informacinėmis technologijomis riboja bendravimą ir paslaugų prieinamumą
Bendrų jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių NVO projektų, ugdant vyresnio amžiaus žmonių gebėjimus informacinių technologijų srityje rėmimas
SADM

Menkai išplėtotos galimybės dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose
 
Rekomendacijos valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl vyresnio amžiaus žmonių atstovų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus, kai svarstomi su jais susiję klausimai
SADM

NVO ir vietos bendruomenių įtraukimas į sprendimų, susijusių pažeidžiamiausių visuomenės grupių ir rizika susirgti sunkia liga patiriančių asmenų saugojimu, priėmimą
SADM,  savivaldybės
Siūlomos priemonės (2)
Problemos
Priemonės
Vykdytojai


Nepakankamai išplėtotos pagalbos į namus paslaugos, padedant apsirūpinti būtiniausiais reikmenimis
Vyresnio amžiaus žmonių pagalbos į namus poreikių vertinimo iniciavimas ir pagalbos, atsižvelgiant į poreikius, teikimas
SADM, savivaldybės

Savanoriškos veiklos, teikiant pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms, stiprinimas, remiant  NVO projektus
SADM

Jaunimo organizacijų ir bendruomenių projektų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms kaimiškosiose vietovėse rėmimas
ŽŪM, SADM

Integruotų slaugos ir psichosocialinių paslaugų teikimo namuose rizika susirgti sunkia liga patiriantiems asmenims stiprinimas ir plėtojimas
SADM

Informacijos apie galimybes gauti pagalbą ir paramą ir šios pagalbos prieinamumą stoka
Informacija (ministerijų, savivaldybių interneto svetainėse bei per nacionalinį transliuotoją) apie dalyvavimo ir pagalbos vyresnio amžiaus žmonėms galimybes
SADM, KM, ŠMSM, savivaldybės

Rekomendacijos aukšto asmeninės rizikos laipsnio asmenims, kaip jie gali save saugoti nuo rizikos susirgti COVID-19 liga, grįžę į aktyvų socialinį kultūrinį gyvenimą
SAM
Siūlomos priemonės (3)
Problemos
Priemonės
Vykdytojai


Dirbantiems (60+) iškyla dalyvavimo ir išlikimo darbo rinkoje problemų
Subsidijos darbo užmokesčiui paskelbus prastovas 60 + asmenims
SADM

Informacijos dirbantiems vyresnio amžiaus žmonėms apie jų kaip darbuotojų teises bei galimybes sklaida
SADM

Diskriminavimo darbo vietoje dėl amžiaus, ligos, kitų rizikos veiksnių kontrolė
 

Rekomendacijos darbdaviams dėl galimų darbo organizavimo priemonių saugoti aukštam (asmeninės ir socialinės) rizikos laipsniui priskiriamiems asmenims darbo metu
SAM, SADM

Su darbuotojų ir darbdavių organizacijomis aptarti, parengti ir  išplatinti rekomendacijas darbdaviams, kaip, siekiant apsaugoti aukšto rizikos laipsnio asmenis užsikrėsti virusu darbo vietoje, nesukelti šių asmenų diskriminavimo dėl amžiaus, ligos, kitų rizikos veiksnių apraiškų
SADM
Problemos
Priemonės
Vykdytojai


Menkėja vyresnio amžiaus žmonių įvaizdis visuomenėje, daugėja  diskriminacinio pobūdžio „eidžizmo“ apraiškų
Teigiamo vyresnio amžiaus žmonių įvaizdžio visuomenėje formavimas (video klipai, informaciniai pranešimai ir kt.)
SADM

Parama vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių NVO veiklai, remiant veiklos projektus SADM

Parama trečiojo amžiaus universitetų veiklai, ugdant bendruosius gebėjimus, reikalingus vyresnio amžiaus žmonių aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai ŠMSM

​Programų ciklo vyresnio amžiaus žmonėms per nacionalinį radiją ir televiziją iniciavimas SADM, KM, ŠMSM

Vyresnių nei 54 m. amžiaus asmenų įtraukimas  į savanorišką veiklą ir socialinius projektus SADM

Socialinė kampaniją dėl aukšto rizikos laipsnio asmenų diskriminavimo prevencijos socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime
SADM, KM, ŠMSM
Svarstomi Europos Sąjungos dokumentai
Europos Sąjungos Tarybos išvadų projektas
dėl vyresnio amžiaus žmonių teisių, jų dalyvavimo ir gerovės skaitmenizacijos eroje užtikrinimo


•socialinė įtrauktis ir kartų solidarumas bei senėjimo integravimas visose politikos srityse;
•panaikinti galimas spragas tarptautinėje žmogaus teisių sistemoje dėl vyresnio amžiaus žmonių;
•remti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir įgūdžių ugdymą, pripažįstant jų svarbą dalyvavimo skaitmeniniame pasaulyje prasme;
•ypatingą dėmesį skaitmeninimo kontekste skirti pagyvenusių žmoniųteisėms (įskaitant duomenų apsaugos teises) ir poreikiams;
•užtikrinti, kad būtinos apsaugos priemonės sveikatos krizių metu turėtų būti proporcingos tiek, kiek tokios priemonės daro įtaką vyresnio amžiaus žmonių teisėms ir interesams, ypač jų psichologinei sveikatai ir gyvenimo kokybei;
•
•vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į visus sprendimų priėmimo procesus, turinčius įtakos jų gyvenimui.
Picture

2020 m. gegužės mėn. 28 d.
PAREIŠKIMAS SPAUDAI

 
EURAG'as (Europos pagyvenusių žmonių federacija), įsikūrusi 1962 metais, yra seniausia pagyvenusių žmonių visuomeninė nepelno organizacija, nepriklausoma nuo jokių partijų. Jos tikslas - pagerinti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę ir padėti jiems įsijungti į šalių visuomeninį gyvenimą visuose jų visuomenių lygmenyse: ar tai būtų socialinis, ar ekonominis, ar politinis.
 
Pastarajame savo ZOOM susitikime  EURAGO'o narių atstovai, be kitų, akcentavo šias problemas:
 
* Visuomenė į pagyvenusius žmones dažniausiai žiūri kaip į "silpną, bejėgį, atminties neturintį" vienetą ir,  atatinkamai,  su juo elgiasi ...
 
*Iš tikrųjų ši žmonių grupė yra tokia pat įvairi ir skirtinga, kaip ir jaunimo grupės;  didžioji jų dauguma dirba labai našiai ir turi puikų potencialą.
 
* Į pagyvenusius žiūrima kaip į neaktyvius pensininkus, pageidaujančius džiaugtis gyvenimu ir nenorinčius mokytis naujų dalykų.
 
* Bet gi, tikrovėje didžioji jų dauguma remia savo šeimas, jungiasi į asocijacijas, kuria tinklus(network) ir sėkmingai naudojasi moderniomis technologijomis.
 
* Pensininkai dažnai diskriminuojami apsimetant, kad jie visuomenei yra našta - ekonomikai, sveikatos apsaugos sistemai ir kt.
 
* O iš tiesų, juk jie visi sukūrė šiandieninę pažangią ir pasiturinčią visuomenę ir toliau prisideda prie jos vystymosi būdami vartotojais, menininkais, tyrėjais ir pan.
 
Mes prašome masinės informacijos priemonių, kad jos visuomet atsakingai pateiktų tiesą atspindintį, įvairiapusišką, o ne diskriminuojantį pagyvenusių žmonių paveikslą. Gyvendami mes visi tikimės sulaukti ilgesnio amžiaus ir tikrai norime būti pripažinti, tačiau norime, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su individais: teisingai, pagarbiai ir nediskriminuojant.
 
EURAG'o prezidentas Dirk Jarre
EURAG'o sekretorė Dana Steinova
Lietuvos EURAG prezidentas Povilas Butkus
Powered by Create your own unique website with customizable templates.