MEDICINOS NAUJOVĖS
2024-ieji atnešė reikšmingų naujovių medicinoje. Štai kelios įdomios, kurios jau dabar keičia mūsų gyvenimus. Jos skirtos tam, kad žmonės gyventų ilgiau, sveikiau ir patogiau.
1. Naujos gydymo technologijos
Vienas įdomiausių pavyzdžių yra pulso lauko abliacija – moderni procedūra širdies ritmo sutrikimams gydyti PFA. Ši technologija naudoja elektrinius laukus nenormaliems signalams širdyje „nutildyti“, tačiau nepažeidžia aplinkinių audinių. Pavyzdžiui, žmonės, kurie kenčia nuo prieširdžių virpėjimo, dabar gali pasveikti greičiau ir be skausmingų operacijų. Tai ypač naudinga vyresnio amžiaus pacientams, kuriems anksčiau tokios procedūros buvo per pavojingos.
Širdis yra orkestrą primenanti sistema, kurioje kiekvienas smuikas turi groti tinkamu ritmu. Tačiau kartais vienas smuikas pradeda groti per greitai arba ne tuo metu. Tai sutrikdo visą orkestrą – taip ir širdies ritmo sutrikimai paveikia mūsų sveikatą.
Iki šiol gydytojai dažnai naudodavo chirurgines arba lazerines procedūras, kurios, nors veiksmingos, bet galėjo būti gana invazinės ir kartais pažeisdavo sveikus audinius. Tačiau dabar turime PFA – technologiją, kuri naudoja elektrinius laukus. Šie laukai saugiai „užgesina“ tuos smuikus, kurie groja netinkamai, tuo pat metu palikdami aplinkinius audinius sveikus ir nepažeistus.
2024-ieji atnešė reikšmingų naujovių medicinoje. Štai kelios įdomios, kurios jau dabar keičia mūsų gyvenimus. Jos skirtos tam, kad žmonės gyventų ilgiau, sveikiau ir patogiau.
1. Naujos gydymo technologijos
Vienas įdomiausių pavyzdžių yra pulso lauko abliacija – moderni procedūra širdies ritmo sutrikimams gydyti PFA. Ši technologija naudoja elektrinius laukus nenormaliems signalams širdyje „nutildyti“, tačiau nepažeidžia aplinkinių audinių. Pavyzdžiui, žmonės, kurie kenčia nuo prieširdžių virpėjimo, dabar gali pasveikti greičiau ir be skausmingų operacijų. Tai ypač naudinga vyresnio amžiaus pacientams, kuriems anksčiau tokios procedūros buvo per pavojingos.
Širdis yra orkestrą primenanti sistema, kurioje kiekvienas smuikas turi groti tinkamu ritmu. Tačiau kartais vienas smuikas pradeda groti per greitai arba ne tuo metu. Tai sutrikdo visą orkestrą – taip ir širdies ritmo sutrikimai paveikia mūsų sveikatą.
Iki šiol gydytojai dažnai naudodavo chirurgines arba lazerines procedūras, kurios, nors veiksmingos, bet galėjo būti gana invazinės ir kartais pažeisdavo sveikus audinius. Tačiau dabar turime PFA – technologiją, kuri naudoja elektrinius laukus. Šie laukai saugiai „užgesina“ tuos smuikus, kurie groja netinkamai, tuo pat metu palikdami aplinkinius audinius sveikus ir nepažeistus.
2. Dirbtinis intelektas (DI) medicinoje
Dirbtinis intelektas dabar padeda gydytojams nustatyti ligas. DI analizuodamas pacientų duomenis gali greitai pastebėti ligos požymius, kuriuos žmogaus akis gali praleisti. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali peržiūrėti šimtus mamogramų per kelias minutes ir aptikti krūties vėžio požymius net anksčiausiame etape. Taip ne tik taupomas laikas, bet ir išgelbėjama daugiau gyvybių.
Be to, DI gali numatyti, kuriems pacientams reikalinga intensyvesnė priežiūra. Nyderlanduose sukurtas algoritmas, analizuojantis pacientų kraujo tyrimų rezultatus ir numatantis mirties riziką 85% tikslumu. Tai padeda gydytojams laiku imtis veiksmų,
3. Pagalbiniai prietaisai
Trečioji naujovių kategorija – pagalbiniai prietaisai. Štai pavyzdys: nuolatiniai gliukozės matuokliai, tokie kaip „Dexcom G7“. Jie leidžia diabetikams stebėti cukraus kiekį kraujyje realiu laiku, todėl pacientai gali geriau valdyti savo ligą ir išvengti komplikacijų. Tokie prietaisai yra mažiau invaziniai ir labai palengvina gyvenimą.
Šios naujovės rodo, kad medicina eina ne tik gydymo, bet ir prevencijos keliu. Tai reiškia, kad ateityje galime tikėtis dar daugiau technologijų, padedančių gyventi sveikai ir ilgai. Ir svarbiausia, kad šios technologijos tampa prieinamos vis daugiau žmonių.
4. Dirbtinis intelektas diagnostikoje
AI technologijos padeda nustatyti ligas ankstyvose stadijose, didinant diagnostikos tikslumą ir greitį. Tai ypač naudinga tokiose srityse kaip vėžio aptikimas, mamogramų analizė ar mirties rizikos įvertinimas.
5. Slaugytojų kompetencijų plėtra
Lietuvoje – nuo 2024 m. slaugytojai gali savarankiškai pratęsti receptus ar nedarbingumą, atlikti tyrimų analizę ir konsultuoti pacientus. Tai mažina administracinę naštą gydytojams ir spartina paslaugų teikimą.
Šios naujovės rodo, kad medicinoje vis labiau integruojamos naujausios technologijos, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą.
J. Bytautienė su DI pagalba
Dirbtinis intelektas dabar padeda gydytojams nustatyti ligas. DI analizuodamas pacientų duomenis gali greitai pastebėti ligos požymius, kuriuos žmogaus akis gali praleisti. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali peržiūrėti šimtus mamogramų per kelias minutes ir aptikti krūties vėžio požymius net anksčiausiame etape. Taip ne tik taupomas laikas, bet ir išgelbėjama daugiau gyvybių.
Be to, DI gali numatyti, kuriems pacientams reikalinga intensyvesnė priežiūra. Nyderlanduose sukurtas algoritmas, analizuojantis pacientų kraujo tyrimų rezultatus ir numatantis mirties riziką 85% tikslumu. Tai padeda gydytojams laiku imtis veiksmų,
3. Pagalbiniai prietaisai
Trečioji naujovių kategorija – pagalbiniai prietaisai. Štai pavyzdys: nuolatiniai gliukozės matuokliai, tokie kaip „Dexcom G7“. Jie leidžia diabetikams stebėti cukraus kiekį kraujyje realiu laiku, todėl pacientai gali geriau valdyti savo ligą ir išvengti komplikacijų. Tokie prietaisai yra mažiau invaziniai ir labai palengvina gyvenimą.
Šios naujovės rodo, kad medicina eina ne tik gydymo, bet ir prevencijos keliu. Tai reiškia, kad ateityje galime tikėtis dar daugiau technologijų, padedančių gyventi sveikai ir ilgai. Ir svarbiausia, kad šios technologijos tampa prieinamos vis daugiau žmonių.
4. Dirbtinis intelektas diagnostikoje
AI technologijos padeda nustatyti ligas ankstyvose stadijose, didinant diagnostikos tikslumą ir greitį. Tai ypač naudinga tokiose srityse kaip vėžio aptikimas, mamogramų analizė ar mirties rizikos įvertinimas.
5. Slaugytojų kompetencijų plėtra
Lietuvoje – nuo 2024 m. slaugytojai gali savarankiškai pratęsti receptus ar nedarbingumą, atlikti tyrimų analizę ir konsultuoti pacientus. Tai mažina administracinę naštą gydytojams ir spartina paslaugų teikimą.
Šios naujovės rodo, kad medicinoje vis labiau integruojamos naujausios technologijos, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą.
J. Bytautienė su DI pagalba
BAKTERIJOS MŪSŲ GYVENIME
Bakterijos - tai mažiausi augalai. Jos yra įvairiausių formų: rutuliuko, kabliuko, trumpos arba ilgos lazdelės, spiralės, siūlinės ir kt. Jos dauginasi skilimo būdu. Maždaug per 10 minučių bakterijų kiekis gali padidėti dvigubai.
Pagal patogeniškumą bakterijos skirstomos į ypatingai pavojingas - maro, choleros, juodligės, stabligės, tuliaremijos, tuberkuliozės, vidurių šiltinės bakterijos ir kt.
Žmogui patogeninės bakterijos yra salmonelės, dizenterijos bakterijos, kampilobakterijos, pneumokokai, streptokokai ir kt.
Paprasčiausias būdas sunaikinti bakterijas yra aukšta temperatūra, apie +60-+100 laipsnių, tačiau jis netinka kovai su bakterijomis žmogaus organizme. Pagrindinė priemonė gydyti bakterines ligas yra antibiotikai. Pirmą antibiotiką -peniciliną 1928 m. sukūrė prancūzų mokslininkas Aleksandras Flemingas. Gydymas penicilinu daugelį metų buvo labai sėkmingas. Vėliau buvo išrasti ir kiti antibiotikai. Gydymo eigoje pradėjo ryškėti bakterijų prisitaikymas prie antibiotikų, jautrumas jiems kai kuriais atvejais, pradėjo mažėti arba bakterijos pasidarė visai atsparios kai kurių antibiotikų poveikiui.
Kaip gamta ir jos gyventojai išradingai prisitaiko prie esamų sąlygų, kokius sudėtingus mechanizmus sukuria kovai su antibiotikais!
BAKTERIJŲ ATSPARUMAS ANTIBIOTIKAMS
Bakterijų atsparumas antibiotikams yra sudėtingas reiškinys, kuris atsiranda dėl natūralių arba įgytų bakterijų savybių neutralizuoti antibiotikų poveikį. Šie mechanizmai gali būti suskirstyti į keletą pagrindinių grupių. Štai apie 10 svarbiausių mechanizmų:
1. Antibiotiko inaktyvacija fermentais.
Bakterijos gamina fermentus, kurie gali pakeisti arba sunaikinti antibiotikus, arba pakeisti jų struktūrą.
2. Antibiotiko išmetimo pompos (efliuksiniai siurbliai).
Bakterijos turi baltymus, kurie aktyviai išpumpuoja, lyg išgręžia antibiotikus iš ląstelės, neleisdami jiems pasiekti veikimo vietos.
3. Sumažėjęs antibiotiko įsisavinimas.
Bakterijos gali pakeisti savo išorinės membranos pralaidumą, sumažindamos antibiotiko patekimą į ląstelę.
4. Tikslinio baltymo modifikacija.
Bakterijos gali pakeisti antibiotiko veikimo taikinius.
5. Metabolinio (medžiagų apykaitos) kelio aplenkimas.
Bakterijos gali išvystyti alternatyvius metabolinius kelius, kurie leidžia apeiti antibiotiko veikimo taikinį.
6. Antibiotiko taikinio perprodukcija.
Kai bakterija pakeičia antibiotiko veikimo taikinį, antibiotikas tampa mažiau veiksmingas.
7. Genetinis atsparumas (horizontalus genų perdavimas).
8. Biofilmai.
Bakterijos, augančios biofilmuose, yra natūraliai atsparesnės antibiotikams. Biofilmas tai labai plonas bakterijų sluoksnis, kuris riboja antibiotikų įsiskverbimą ir sudaro fizinį barjerą, apsaugantį bakterijas.
9. Persistencijos ląstelės.
Kai kurios bakterijos tampa neaktyvios, todėl antibiotikai, būdami veiksmingi tik aktyviai augančioms ląstelėms, tampa neveiksmingi.
10. Epigenetiniai pokyčiai (ne tik genetiniai).
Epigenetiniai mechanizmai, gali laikinai pakeisti bakterijų jautrumą antibiotikams, nepriklausomai nuo genetinių pokyčių.
Mes gyvename bakterijų visuomenės aplinkoje, kuri mums labai padeda, nes yra bakterijų, kurios dalyvauja vitaminų gamyboje, apsaugo mūsų organizmą nuo kitų, patogeninių bakterijų. Daugybė aplinkos bakterijų yra mums nekenksmingos, tik mes turime prižiūrėti mūsų aplinką, kad tų „gerųjų bakterijų“ neprisidaugintų per daug. Tačiau kartais į mūsų organizmą iš aplinkos, ar susidarius palankioms sąlygoms daugintis, patenka patogeniniai mikroorganizmai, kurie sukelia rimtas ligas.
Kad kuo mažiau užsikrėsti blogomis bakterijomis, reikia laikytis higienos reikalavimų!
Dažnai plauti rankas, dezinfekuoti rankų odą, saugantis žarnyno bakterijų, kurios patenka per burną, nešioti apsaugines kaukes, saugantis kvėpavimo takų infekcijų ir kt.
Bakterijų atsparumo plitimas kelia rimtą pavojų visuomenės sveikatai, todėl svarbu ir taikyti, ir naudoti antibiotikus atsakingai.
J. Bytautienė
Bakterijos - tai mažiausi augalai. Jos yra įvairiausių formų: rutuliuko, kabliuko, trumpos arba ilgos lazdelės, spiralės, siūlinės ir kt. Jos dauginasi skilimo būdu. Maždaug per 10 minučių bakterijų kiekis gali padidėti dvigubai.
Pagal patogeniškumą bakterijos skirstomos į ypatingai pavojingas - maro, choleros, juodligės, stabligės, tuliaremijos, tuberkuliozės, vidurių šiltinės bakterijos ir kt.
Žmogui patogeninės bakterijos yra salmonelės, dizenterijos bakterijos, kampilobakterijos, pneumokokai, streptokokai ir kt.
Paprasčiausias būdas sunaikinti bakterijas yra aukšta temperatūra, apie +60-+100 laipsnių, tačiau jis netinka kovai su bakterijomis žmogaus organizme. Pagrindinė priemonė gydyti bakterines ligas yra antibiotikai. Pirmą antibiotiką -peniciliną 1928 m. sukūrė prancūzų mokslininkas Aleksandras Flemingas. Gydymas penicilinu daugelį metų buvo labai sėkmingas. Vėliau buvo išrasti ir kiti antibiotikai. Gydymo eigoje pradėjo ryškėti bakterijų prisitaikymas prie antibiotikų, jautrumas jiems kai kuriais atvejais, pradėjo mažėti arba bakterijos pasidarė visai atsparios kai kurių antibiotikų poveikiui.
Kaip gamta ir jos gyventojai išradingai prisitaiko prie esamų sąlygų, kokius sudėtingus mechanizmus sukuria kovai su antibiotikais!
BAKTERIJŲ ATSPARUMAS ANTIBIOTIKAMS
Bakterijų atsparumas antibiotikams yra sudėtingas reiškinys, kuris atsiranda dėl natūralių arba įgytų bakterijų savybių neutralizuoti antibiotikų poveikį. Šie mechanizmai gali būti suskirstyti į keletą pagrindinių grupių. Štai apie 10 svarbiausių mechanizmų:
1. Antibiotiko inaktyvacija fermentais.
Bakterijos gamina fermentus, kurie gali pakeisti arba sunaikinti antibiotikus, arba pakeisti jų struktūrą.
2. Antibiotiko išmetimo pompos (efliuksiniai siurbliai).
Bakterijos turi baltymus, kurie aktyviai išpumpuoja, lyg išgręžia antibiotikus iš ląstelės, neleisdami jiems pasiekti veikimo vietos.
3. Sumažėjęs antibiotiko įsisavinimas.
Bakterijos gali pakeisti savo išorinės membranos pralaidumą, sumažindamos antibiotiko patekimą į ląstelę.
4. Tikslinio baltymo modifikacija.
Bakterijos gali pakeisti antibiotiko veikimo taikinius.
5. Metabolinio (medžiagų apykaitos) kelio aplenkimas.
Bakterijos gali išvystyti alternatyvius metabolinius kelius, kurie leidžia apeiti antibiotiko veikimo taikinį.
6. Antibiotiko taikinio perprodukcija.
Kai bakterija pakeičia antibiotiko veikimo taikinį, antibiotikas tampa mažiau veiksmingas.
7. Genetinis atsparumas (horizontalus genų perdavimas).
8. Biofilmai.
Bakterijos, augančios biofilmuose, yra natūraliai atsparesnės antibiotikams. Biofilmas tai labai plonas bakterijų sluoksnis, kuris riboja antibiotikų įsiskverbimą ir sudaro fizinį barjerą, apsaugantį bakterijas.
9. Persistencijos ląstelės.
Kai kurios bakterijos tampa neaktyvios, todėl antibiotikai, būdami veiksmingi tik aktyviai augančioms ląstelėms, tampa neveiksmingi.
10. Epigenetiniai pokyčiai (ne tik genetiniai).
Epigenetiniai mechanizmai, gali laikinai pakeisti bakterijų jautrumą antibiotikams, nepriklausomai nuo genetinių pokyčių.
Mes gyvename bakterijų visuomenės aplinkoje, kuri mums labai padeda, nes yra bakterijų, kurios dalyvauja vitaminų gamyboje, apsaugo mūsų organizmą nuo kitų, patogeninių bakterijų. Daugybė aplinkos bakterijų yra mums nekenksmingos, tik mes turime prižiūrėti mūsų aplinką, kad tų „gerųjų bakterijų“ neprisidaugintų per daug. Tačiau kartais į mūsų organizmą iš aplinkos, ar susidarius palankioms sąlygoms daugintis, patenka patogeniniai mikroorganizmai, kurie sukelia rimtas ligas.
Kad kuo mažiau užsikrėsti blogomis bakterijomis, reikia laikytis higienos reikalavimų!
Dažnai plauti rankas, dezinfekuoti rankų odą, saugantis žarnyno bakterijų, kurios patenka per burną, nešioti apsaugines kaukes, saugantis kvėpavimo takų infekcijų ir kt.
Bakterijų atsparumo plitimas kelia rimtą pavojų visuomenės sveikatai, todėl svarbu ir taikyti, ir naudoti antibiotikus atsakingai.
J. Bytautienė
2024-04-17
Kraujospūdžio svarba mūsų sveikatai
Kraujospūdžio svarba mūsų sveikatai
Kraujo spaudimas (arba kraujospūdis) - tai kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles. Jo dydį lemia širdies išstumiamo kraujo tūris bei arterijų sienelių tamprumas. Didėjant išstumiamo kraujo (sistoliniam) tūriui ir/ar kraujagyslių sienelių tonusui, kraujospūdis didėja.
Kraujospūdžio matavimas
Sistolinis AKS (arterinis kraujo spaudimas) – tai didžiausias kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles širdies susitraukimo (sistolės) metu. Diastolinis AKS - tai mažiausias kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles širdies skilvelių atsipalaidavimo (diastolės) metu.
AKS laikomas normaliu, kai sistolinis AKS yra apie 130, o diastolinis – apie 80 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrai).
Arterinė hipertenzija nustatoma, kai sistolinis AKS viršija 140 mmHg, o diastolinis – 90 mmHg.
Žemas AKS nustatomas, kai sistolinis AKS neviršija 100 mmHg, o diastolinis – 60 mmHg.
Arterinė hipertenzija yra labai paplitusi liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje serga apie 1.3 milijardas žmonių. Lietuvoje daugiau kaip pusei 34-64 metų gyventojų diagnozuojama arterinė hipertenzija. Trys ketvirtadaliai (75%) visų mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra
susijusios su arterine hipertenzija.
Kraujospūdžio matavimas
Sistolinis AKS (arterinis kraujo spaudimas) – tai didžiausias kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles širdies susitraukimo (sistolės) metu. Diastolinis AKS - tai mažiausias kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles širdies skilvelių atsipalaidavimo (diastolės) metu.
AKS laikomas normaliu, kai sistolinis AKS yra apie 130, o diastolinis – apie 80 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrai).
Arterinė hipertenzija nustatoma, kai sistolinis AKS viršija 140 mmHg, o diastolinis – 90 mmHg.
Žemas AKS nustatomas, kai sistolinis AKS neviršija 100 mmHg, o diastolinis – 60 mmHg.
Arterinė hipertenzija yra labai paplitusi liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje serga apie 1.3 milijardas žmonių. Lietuvoje daugiau kaip pusei 34-64 metų gyventojų diagnozuojama arterinė hipertenzija. Trys ketvirtadaliai (75%) visų mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra
susijusios su arterine hipertenzija.
Arterinė hipertenzija skirstoma į: pirminę arterinę hipertenziją (PAH), kuri sudaro 90% atvejų; antrinę arterinę hipertenziją, sudarančią 10% atvejų.
PAH - tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis AKS padidėjimas. Jo atsiradimą lemia išoriniai, vidiniai ir paveldimi veiksniai. Ilgainiui pažeidžiami organai taikiniai (širdis, smegenys, inkstai, akys, kraujagyslės). Kraujagyslėse, ypač smulkiose, vystosi pokyčiai: arterijų sienelės storėja, pasidaro rigidiškos, vystosi hipertenzinė arteriosklerozė. Dėl smulkiųjų arteriolių pažeidimo galvos smegenyse gali susidaryti labai mažos ir didesnės aneurizmos, o joms plyšus galimi kraujo išsiliejimai, pablogėja baltosios smegenų medžiagos aprūpinimas deguonimi, ji išretėja, kas lemia silpnaprotystę. Dėl pažeistų inkstų kraujagyslių vystosi IFN (inkstų funkcijos nepakankamumas). Dėl PAH didėja koronarines širdies ligos rizika - dėl pažeistų širdies vainikinių arterijų atsiranda krūtinės angina, padidėja miokardo infarkto tikimybė. Ilgainiui dėl didelio AKS širdies kairiojo skilvelio sienelės storėja, vystosi ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas.
PAH ligos ypatumai
Ši liga dažnai būna besimptominė ir daugelį metų gali būti nepastebėta, todėl nėra paskatos keisti savo gyvenseną ir vartoti vaistus. Nenustačius ligos ir negydant, progresuoja organų taikinių pažeidimas. Ypač pavojinga hipertenzinė krizė, kuri sukelia gyvybiškai svarbių organų kraujotakos sutrikimus.
Antrinė arterinė hipertenzija - kai padidėjusio AKS priežastys nustatytos:
Inkstų parancheminės ligos;
Inkstų kraujagyslių susiaurėjimas;
Antinksčių, skydliaukės ir kt. ligos;
Ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas (nesteroidinių, priešuždegiminių, kontraceptikų, gliukokortikoidų nelegalių narkotikų kaip kokainas, amfetaminai, dekongestantų (nosies
gleivinės paburkimą mažinantys vaistai). Pašalinus nustatytas priežąstis, AKS galima normalizuoti.
PAH rizikos veiksniai:
1. Nekeičiami:
Genetinis polinkis sudaro 30-60%; Amžius - vyresniame amžiuje rizika didėja; Rasė - juodaodžių AKS didesnis;
2. Šalinami:
Rūkymas; Nutukimas; Gausus alkoholio vartojimas; Riebus maistas; Sūrus maistas; Nejudra; Nervinė įtampa, nuovargis, naktinis darbas; Socialinė izoliacija.
Rekomendacijos:
Neturintiems nusiskundimų senjorams AKS matuoti keletą kartų per savaitę, o nutukusiems ir/ar sergantiems cukriniu diabetu matuoti 2 kartus per dieną;
Registruoti AKS rodiklius tam skirtame dienyne;
Matuoti AKS ramioje aplinkoje, 30 min. prieš tai nerūkyti, negerti kavos, nevalgyti ir nesportuoti, o likus 5 min. iki matavimo, ramiai pasėdėti. Atlikti 2 matavimus su 1-2 min.
pertrauka. Prieš antrą matavimą gerai išleisti orą iš manžetės. Matavimo metu atsisėsti ir atsiremti į kėdės atlošą, kojų nekryžiuoti.
Šalinti aukščiau išvardintus PAH rizikos veiksnius;
Vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
Zita Butkienė, gydytoja
PAH - tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis AKS padidėjimas. Jo atsiradimą lemia išoriniai, vidiniai ir paveldimi veiksniai. Ilgainiui pažeidžiami organai taikiniai (širdis, smegenys, inkstai, akys, kraujagyslės). Kraujagyslėse, ypač smulkiose, vystosi pokyčiai: arterijų sienelės storėja, pasidaro rigidiškos, vystosi hipertenzinė arteriosklerozė. Dėl smulkiųjų arteriolių pažeidimo galvos smegenyse gali susidaryti labai mažos ir didesnės aneurizmos, o joms plyšus galimi kraujo išsiliejimai, pablogėja baltosios smegenų medžiagos aprūpinimas deguonimi, ji išretėja, kas lemia silpnaprotystę. Dėl pažeistų inkstų kraujagyslių vystosi IFN (inkstų funkcijos nepakankamumas). Dėl PAH didėja koronarines širdies ligos rizika - dėl pažeistų širdies vainikinių arterijų atsiranda krūtinės angina, padidėja miokardo infarkto tikimybė. Ilgainiui dėl didelio AKS širdies kairiojo skilvelio sienelės storėja, vystosi ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas.
PAH ligos ypatumai
Ši liga dažnai būna besimptominė ir daugelį metų gali būti nepastebėta, todėl nėra paskatos keisti savo gyvenseną ir vartoti vaistus. Nenustačius ligos ir negydant, progresuoja organų taikinių pažeidimas. Ypač pavojinga hipertenzinė krizė, kuri sukelia gyvybiškai svarbių organų kraujotakos sutrikimus.
Antrinė arterinė hipertenzija - kai padidėjusio AKS priežastys nustatytos:
Inkstų parancheminės ligos;
Inkstų kraujagyslių susiaurėjimas;
Antinksčių, skydliaukės ir kt. ligos;
Ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas (nesteroidinių, priešuždegiminių, kontraceptikų, gliukokortikoidų nelegalių narkotikų kaip kokainas, amfetaminai, dekongestantų (nosies
gleivinės paburkimą mažinantys vaistai). Pašalinus nustatytas priežąstis, AKS galima normalizuoti.
PAH rizikos veiksniai:
1. Nekeičiami:
Genetinis polinkis sudaro 30-60%; Amžius - vyresniame amžiuje rizika didėja; Rasė - juodaodžių AKS didesnis;
2. Šalinami:
Rūkymas; Nutukimas; Gausus alkoholio vartojimas; Riebus maistas; Sūrus maistas; Nejudra; Nervinė įtampa, nuovargis, naktinis darbas; Socialinė izoliacija.
Rekomendacijos:
Neturintiems nusiskundimų senjorams AKS matuoti keletą kartų per savaitę, o nutukusiems ir/ar sergantiems cukriniu diabetu matuoti 2 kartus per dieną;
Registruoti AKS rodiklius tam skirtame dienyne;
Matuoti AKS ramioje aplinkoje, 30 min. prieš tai nerūkyti, negerti kavos, nevalgyti ir nesportuoti, o likus 5 min. iki matavimo, ramiai pasėdėti. Atlikti 2 matavimus su 1-2 min.
pertrauka. Prieš antrą matavimą gerai išleisti orą iš manžetės. Matavimo metu atsisėsti ir atsiremti į kėdės atlošą, kojų nekryžiuoti.
Šalinti aukščiau išvardintus PAH rizikos veiksnius;
Vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
Zita Butkienė, gydytoja
2021-02-05
Stiprinkime imunitetą šaltuoju metų laiku
Norėtume jums priminti, kad labai svarbu laikytis rekomendacijų, kad sumažintume galimybę užsikrėsti kvėpavimo takų virusais ir stiprinti imunitetą.
Kad palaikyti imunitetą, stiprinti imuninę sistemą bei palengvinti simptomus ligos metu, taip pat padėti sutrumpinti ligos trukmę ir užkirsti kelią virusinėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, rekomenduojama vartoti žemiau išvardintus vitaminus bei mineralus.
Vitaminas C. Įrodyta, kad reguliariai vartojamas vitaminas C sutrumpina peršalimo simptomų trukmę, o didesnės jo dozės ligos metu gali veikti kaip natūralus priešuždegiminis vaistas (Rondanelli M., 2018 m.).
Nustatyta, kad, esant infekcijai, askorbo rūgšties kiekis leukocituose labai sumažėja. Todėl askorbo rūgštis skiriama įvairių ligų profilaktikai ir jų kompleksiniam gydymui. Askorbo rūgštis trumpina ir lengvina virusinių ligų gydymą ( Raugalė A., 2008 m.).
Vitaminas D. Tai yra viena iš svarbiausių medžiagų, palaikanti normalią imuninės sistemos veiklą ir priešuždegiminį atsaką. Daugelis tyrimų parodė, kad vitamino D vartojimas padeda sumažinti peršalimo ir gripo riziką. Deja, didelis procentas gyventojų turi vitamino D trūkumą. Todėl rekomenduojama, ypač šaltuoju metų laiku, papildyti kasdienį vitamino D poreikį (Rondanelli M., 2008 m.).
Vitaminas A. Stimuliuoja neutrofilų ir makrofagų gamybą. Trumpalaikiam vartojimui, ypač turintiems vidutinį vitamino A trūkumą, šie papildai gali būti naudingi, palaikant organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, ypač sergant kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis (Diesalski H.K.ir kt. 2003 m.).
Cinkas. Šis mineralas vaidina svarbų vaidmenį, stiprinant imunitetą. Jis gali padėti palengvinti infekcinių ligų sunkumą, kai vartojamas per 24 valandas nuo simptomų pasireiškimo pradžios (Rondanelli M.,2008 m.).
Selenas tai yra pagrindinė medžiaga imuninei funkcijai palaikyti. Taip pat jis yra oksidantas, padedantis sustiprinti organizmo apsaugą nuo bakterijų, virusų ir vėžio ląstelių atsiradimo.
Česnakai. Juose yra įvairių junginių, galinčių turėti įtakos imunitetui .Taip pat česnakai gali sumažinti kvėpavimo takų virusinių infekcijų sunkumą
Percival S.A., 2016 m.).
Probiotikai tai medicininės paskirties produktai ar maisto papildai, kuriuose yra saprofitinių bakterijų, gerinančių žmogaus virškinimo trakto mikroorganizmų pusiausvyrą. Žarnyno mikroflora yra didžiausias imuninis organas, kuris pagal savo metabolinį aktyvumą gali būti prilygintas kepenims. Tyrimai parodė, kad, vartojant probiotikus, gali sumažėti susirgimų kvėpavimo takų infekcijomis skaičius (Wang Y. ir kt., 2016 m.)
Imuniteto stiprinimui svarbi yra subalansuota mityba, pasivaikščiojimas gryname ore, pakankamas miegas, teigiamos emocijos ir bendravimas su bendraminčiais.
Sveikatos komisijos pirmininkė Veronika Vaitkienė
Stiprinkime imunitetą šaltuoju metų laiku
Norėtume jums priminti, kad labai svarbu laikytis rekomendacijų, kad sumažintume galimybę užsikrėsti kvėpavimo takų virusais ir stiprinti imunitetą.
Kad palaikyti imunitetą, stiprinti imuninę sistemą bei palengvinti simptomus ligos metu, taip pat padėti sutrumpinti ligos trukmę ir užkirsti kelią virusinėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, rekomenduojama vartoti žemiau išvardintus vitaminus bei mineralus.
Vitaminas C. Įrodyta, kad reguliariai vartojamas vitaminas C sutrumpina peršalimo simptomų trukmę, o didesnės jo dozės ligos metu gali veikti kaip natūralus priešuždegiminis vaistas (Rondanelli M., 2018 m.).
Nustatyta, kad, esant infekcijai, askorbo rūgšties kiekis leukocituose labai sumažėja. Todėl askorbo rūgštis skiriama įvairių ligų profilaktikai ir jų kompleksiniam gydymui. Askorbo rūgštis trumpina ir lengvina virusinių ligų gydymą ( Raugalė A., 2008 m.).
Vitaminas D. Tai yra viena iš svarbiausių medžiagų, palaikanti normalią imuninės sistemos veiklą ir priešuždegiminį atsaką. Daugelis tyrimų parodė, kad vitamino D vartojimas padeda sumažinti peršalimo ir gripo riziką. Deja, didelis procentas gyventojų turi vitamino D trūkumą. Todėl rekomenduojama, ypač šaltuoju metų laiku, papildyti kasdienį vitamino D poreikį (Rondanelli M., 2008 m.).
Vitaminas A. Stimuliuoja neutrofilų ir makrofagų gamybą. Trumpalaikiam vartojimui, ypač turintiems vidutinį vitamino A trūkumą, šie papildai gali būti naudingi, palaikant organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, ypač sergant kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis (Diesalski H.K.ir kt. 2003 m.).
Cinkas. Šis mineralas vaidina svarbų vaidmenį, stiprinant imunitetą. Jis gali padėti palengvinti infekcinių ligų sunkumą, kai vartojamas per 24 valandas nuo simptomų pasireiškimo pradžios (Rondanelli M.,2008 m.).
Selenas tai yra pagrindinė medžiaga imuninei funkcijai palaikyti. Taip pat jis yra oksidantas, padedantis sustiprinti organizmo apsaugą nuo bakterijų, virusų ir vėžio ląstelių atsiradimo.
Česnakai. Juose yra įvairių junginių, galinčių turėti įtakos imunitetui .Taip pat česnakai gali sumažinti kvėpavimo takų virusinių infekcijų sunkumą
Percival S.A., 2016 m.).
Probiotikai tai medicininės paskirties produktai ar maisto papildai, kuriuose yra saprofitinių bakterijų, gerinančių žmogaus virškinimo trakto mikroorganizmų pusiausvyrą. Žarnyno mikroflora yra didžiausias imuninis organas, kuris pagal savo metabolinį aktyvumą gali būti prilygintas kepenims. Tyrimai parodė, kad, vartojant probiotikus, gali sumažėti susirgimų kvėpavimo takų infekcijomis skaičius (Wang Y. ir kt., 2016 m.)
Imuniteto stiprinimui svarbi yra subalansuota mityba, pasivaikščiojimas gryname ore, pakankamas miegas, teigiamos emocijos ir bendravimas su bendraminčiais.
Sveikatos komisijos pirmininkė Veronika Vaitkienė
