2024 m. balandis 17 d.
Kraujospūdžio svarba mūsų sveikatai
Kraujospūdžio svarba mūsų sveikatai
Kraujo spaudimas (arba kraujospūdis) - tai kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles. Jo dydį lemia širdies išstumiamo kraujo tūris bei arterijų sienelių tamprumas. Didėjant išstumiamo kraujo (sistoliniam) tūriui ir/ar kraujagyslių sienelių tonusui, kraujospūdis didėja.
Kraujospūdžio matavimas
Sistolinis AKS (arterinis kraujo spaudimas) – tai didžiausias kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles širdies susitraukimo (sistolės) metu. Diastolinis AKS - tai mažiausias kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles širdies skilvelių atsipalaidavimo (diastolės) metu.
AKS laikomas normaliu, kai sistolinis AKS yra apie 130, o diastolinis – apie 80 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrai).
Arterinė hipertenzija nustatoma, kai sistolinis AKS viršija 140 mmHg, o diastolinis – 90 mmHg.
Žemas AKS nustatomas, kai sistolinis AKS neviršija 100 mmHg, o diastolinis – 60 mmHg.
Arterinė hipertenzija yra labai paplitusi liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje serga apie 1.3 milijardas žmonių. Lietuvoje daugiau kaip pusei 34-64 metų gyventojų diagnozuojama arterinė hipertenzija. Trys ketvirtadaliai (75%) visų mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra
susijusios su arterine hipertenzija.
Kraujospūdžio matavimas
Sistolinis AKS (arterinis kraujo spaudimas) – tai didžiausias kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles širdies susitraukimo (sistolės) metu. Diastolinis AKS - tai mažiausias kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles širdies skilvelių atsipalaidavimo (diastolės) metu.
AKS laikomas normaliu, kai sistolinis AKS yra apie 130, o diastolinis – apie 80 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrai).
Arterinė hipertenzija nustatoma, kai sistolinis AKS viršija 140 mmHg, o diastolinis – 90 mmHg.
Žemas AKS nustatomas, kai sistolinis AKS neviršija 100 mmHg, o diastolinis – 60 mmHg.
Arterinė hipertenzija yra labai paplitusi liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje serga apie 1.3 milijardas žmonių. Lietuvoje daugiau kaip pusei 34-64 metų gyventojų diagnozuojama arterinė hipertenzija. Trys ketvirtadaliai (75%) visų mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra
susijusios su arterine hipertenzija.
Arterinė hipertenzija skirstoma į: pirminę arterinę hipertenziją (PAH), kuri sudaro 90% atvejų; antrinę arterinę hipertenziją, sudarančią 10% atvejų.
PAH - tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis AKS padidėjimas. Jo atsiradimą lemia išoriniai, vidiniai ir paveldimi veiksniai. Ilgainiui pažeidžiami organai taikiniai (širdis, smegenys, inkstai, akys, kraujagyslės). Kraujagyslėse, ypač smulkiose, vystosi pokyčiai: arterijų sienelės storėja, pasidaro rigidiškos, vystosi hipertenzinė arteriosklerozė. Dėl smulkiųjų arteriolių pažeidimo galvos smegenyse gali susidaryti labai mažos ir didesnės aneurizmos, o joms plyšus galimi kraujo išsiliejimai, pablogėja baltosios smegenų medžiagos aprūpinimas deguonimi, ji išretėja, kas lemia silpnaprotystę. Dėl pažeistų inkstų kraujagyslių vystosi IFN (inkstų funkcijos nepakankamumas). Dėl PAH didėja koronarines širdies ligos rizika - dėl pažeistų širdies vainikinių arterijų atsiranda krūtinės angina, padidėja miokardo infarkto tikimybė. Ilgainiui dėl didelio AKS širdies kairiojo skilvelio sienelės storėja, vystosi ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas.
PAH ligos ypatumai
Ši liga dažnai būna besimptominė ir daugelį metų gali būti nepastebėta, todėl nėra paskatos keisti savo gyvenseną ir vartoti vaistus. Nenustačius ligos ir negydant, progresuoja organų taikinių pažeidimas. Ypač pavojinga hipertenzinė krizė, kuri sukelia gyvybiškai svarbių organų kraujotakos sutrikimus.
Antrinė arterinė hipertenzija - kai padidėjusio AKS priežastys nustatytos:
Inkstų parancheminės ligos;
Inkstų kraujagyslių susiaurėjimas;
Antinksčių, skydliaukės ir kt. ligos;
Ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas (nesteroidinių, priešuždegiminių, kontraceptikų, gliukokortikoidų nelegalių narkotikų kaip kokainas, amfetaminai, dekongestantų (nosies
gleivinės paburkimą mažinantys vaistai). Pašalinus nustatytas priežąstis, AKS galima normalizuoti.
PAH rizikos veiksniai:
1. Nekeičiami:
Genetinis polinkis sudaro 30-60%; Amžius - vyresniame amžiuje rizika didėja; Rasė - juodaodžių AKS didesnis;
2. Šalinami:
Rūkymas; Nutukimas; Gausus alkoholio vartojimas; Riebus maistas; Sūrus maistas; Nejudra; Nervinė įtampa, nuovargis, naktinis darbas; Socialinė izoliacija.
Rekomendacijos:
Neturintiems nusiskundimų senjorams AKS matuoti keletą kartų per savaitę, o nutukusiems ir/ar sergantiems cukriniu diabetu matuoti 2 kartus per dieną;
Registruoti AKS rodiklius tam skirtame dienyne;
Matuoti AKS ramioje aplinkoje, 30 min. prieš tai nerūkyti, negerti kavos, nevalgyti ir nesportuoti, o likus 5 min. iki matavimo, ramiai pasėdėti. Atlikti 2 matavimus su 1-2 min.
pertrauka. Prieš antrą matavimą gerai išleisti orą iš manžetės. Matavimo metu atsisėsti ir atsiremti į kėdės atlošą, kojų nekryžiuoti.
Šalinti aukščiau išvardintus PAH rizikos veiksnius;
Vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
Zita Butkienė, gydytoja
PAH - tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis AKS padidėjimas. Jo atsiradimą lemia išoriniai, vidiniai ir paveldimi veiksniai. Ilgainiui pažeidžiami organai taikiniai (širdis, smegenys, inkstai, akys, kraujagyslės). Kraujagyslėse, ypač smulkiose, vystosi pokyčiai: arterijų sienelės storėja, pasidaro rigidiškos, vystosi hipertenzinė arteriosklerozė. Dėl smulkiųjų arteriolių pažeidimo galvos smegenyse gali susidaryti labai mažos ir didesnės aneurizmos, o joms plyšus galimi kraujo išsiliejimai, pablogėja baltosios smegenų medžiagos aprūpinimas deguonimi, ji išretėja, kas lemia silpnaprotystę. Dėl pažeistų inkstų kraujagyslių vystosi IFN (inkstų funkcijos nepakankamumas). Dėl PAH didėja koronarines širdies ligos rizika - dėl pažeistų širdies vainikinių arterijų atsiranda krūtinės angina, padidėja miokardo infarkto tikimybė. Ilgainiui dėl didelio AKS širdies kairiojo skilvelio sienelės storėja, vystosi ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas.
PAH ligos ypatumai
Ši liga dažnai būna besimptominė ir daugelį metų gali būti nepastebėta, todėl nėra paskatos keisti savo gyvenseną ir vartoti vaistus. Nenustačius ligos ir negydant, progresuoja organų taikinių pažeidimas. Ypač pavojinga hipertenzinė krizė, kuri sukelia gyvybiškai svarbių organų kraujotakos sutrikimus.
Antrinė arterinė hipertenzija - kai padidėjusio AKS priežastys nustatytos:
Inkstų parancheminės ligos;
Inkstų kraujagyslių susiaurėjimas;
Antinksčių, skydliaukės ir kt. ligos;
Ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas (nesteroidinių, priešuždegiminių, kontraceptikų, gliukokortikoidų nelegalių narkotikų kaip kokainas, amfetaminai, dekongestantų (nosies
gleivinės paburkimą mažinantys vaistai). Pašalinus nustatytas priežąstis, AKS galima normalizuoti.
PAH rizikos veiksniai:
1. Nekeičiami:
Genetinis polinkis sudaro 30-60%; Amžius - vyresniame amžiuje rizika didėja; Rasė - juodaodžių AKS didesnis;
2. Šalinami:
Rūkymas; Nutukimas; Gausus alkoholio vartojimas; Riebus maistas; Sūrus maistas; Nejudra; Nervinė įtampa, nuovargis, naktinis darbas; Socialinė izoliacija.
Rekomendacijos:
Neturintiems nusiskundimų senjorams AKS matuoti keletą kartų per savaitę, o nutukusiems ir/ar sergantiems cukriniu diabetu matuoti 2 kartus per dieną;
Registruoti AKS rodiklius tam skirtame dienyne;
Matuoti AKS ramioje aplinkoje, 30 min. prieš tai nerūkyti, negerti kavos, nevalgyti ir nesportuoti, o likus 5 min. iki matavimo, ramiai pasėdėti. Atlikti 2 matavimus su 1-2 min.
pertrauka. Prieš antrą matavimą gerai išleisti orą iš manžetės. Matavimo metu atsisėsti ir atsiremti į kėdės atlošą, kojų nekryžiuoti.
Šalinti aukščiau išvardintus PAH rizikos veiksnius;
Vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
Zita Butkienė, gydytoja
2021.02.05
Stiprinkime imunitetą šaltuoju metų laiku
Norėtume jums priminti, kad labai svarbu laikytis rekomendacijų, kad sumažintume galimybę užsikrėsti kvėpavimo takų virusais ir stiprinti imunitetą.
Kad palaikyti imunitetą, stiprinti imuninę sistemą bei palengvinti simptomus ligos metu, taip pat padėti sutrumpinti ligos trukmę ir užkirsti kelią virusinėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, rekomenduojama vartoti žemiau išvardintus vitaminus bei mineralus.
Vitaminas C. Įrodyta, kad reguliariai vartojamas vitaminas C sutrumpina peršalimo simptomų trukmę, o didesnės jo dozės ligos metu gali veikti kaip natūralus priešuždegiminis vaistas (Rondanelli M., 2018 m.).
Nustatyta, kad, esant infekcijai, askorbo rūgšties kiekis leukocituose labai sumažėja. Todėl askorbo rūgštis skiriama įvairių ligų profilaktikai ir jų kompleksiniam gydymui. Askorbo rūgštis trumpina ir lengvina virusinių ligų gydymą ( Raugalė A., 2008 m.).
Vitaminas D. Tai yra viena iš svarbiausių medžiagų, palaikanti normalią imuninės sistemos veiklą ir priešuždegiminį atsaką. Daugelis tyrimų parodė, kad vitamino D vartojimas padeda sumažinti peršalimo ir gripo riziką. Deja, didelis procentas gyventojų turi vitamino D trūkumą. Todėl rekomenduojama, ypač šaltuoju metų laiku, papildyti kasdienį vitamino D poreikį (Rondanelli M., 2008 m.).
Vitaminas A. Stimuliuoja neutrofilų ir makrofagų gamybą. Trumpalaikiam vartojimui, ypač turintiems vidutinį vitamino A trūkumą, šie papildai gali būti naudingi, palaikant organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, ypač sergant kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis (Diesalski H.K.ir kt. 2003 m.).
Cinkas. Šis mineralas vaidina svarbų vaidmenį, stiprinant imunitetą. Jis gali padėti palengvinti infekcinių ligų sunkumą, kai vartojamas per 24 valandas nuo simptomų pasireiškimo pradžios (Rondanelli M.,2008 m.).
Selenas tai yra pagrindinė medžiaga imuninei funkcijai palaikyti. Taip pat jis yra oksidantas, padedantis sustiprinti organizmo apsaugą nuo bakterijų, virusų ir vėžio ląstelių atsiradimo.
Česnakai. Juose yra įvairių junginių, galinčių turėti įtakos imunitetui .Taip pat česnakai gali sumažinti kvėpavimo takų virusinių infekcijų sunkumą
Percival S.A., 2016 m.).
Probiotikai tai medicininės paskirties produktai ar maisto papildai, kuriuose yra saprofitinių bakterijų, gerinančių žmogaus virškinimo trakto mikroorganizmų pusiausvyrą. Žarnyno mikroflora yra didžiausias imuninis organas, kuris pagal savo metabolinį aktyvumą gali būti prilygintas kepenims. Tyrimai parodė, kad, vartojant probiotikus, gali sumažėti susirgimų kvėpavimo takų infekcijomis skaičius (Wang Y. ir kt., 2016 m.)
Imuniteto stiprinimui svarbi yra subalansuota mityba, pasivaikščiojimas gryname ore, pakankamas miegas, teigiamos emocijos ir bendravimas su bendraminčiais.
Sveikatos komisijos pirmininkė Veronika Vaitkienė
Stiprinkime imunitetą šaltuoju metų laiku
Norėtume jums priminti, kad labai svarbu laikytis rekomendacijų, kad sumažintume galimybę užsikrėsti kvėpavimo takų virusais ir stiprinti imunitetą.
Kad palaikyti imunitetą, stiprinti imuninę sistemą bei palengvinti simptomus ligos metu, taip pat padėti sutrumpinti ligos trukmę ir užkirsti kelią virusinėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, rekomenduojama vartoti žemiau išvardintus vitaminus bei mineralus.
Vitaminas C. Įrodyta, kad reguliariai vartojamas vitaminas C sutrumpina peršalimo simptomų trukmę, o didesnės jo dozės ligos metu gali veikti kaip natūralus priešuždegiminis vaistas (Rondanelli M., 2018 m.).
Nustatyta, kad, esant infekcijai, askorbo rūgšties kiekis leukocituose labai sumažėja. Todėl askorbo rūgštis skiriama įvairių ligų profilaktikai ir jų kompleksiniam gydymui. Askorbo rūgštis trumpina ir lengvina virusinių ligų gydymą ( Raugalė A., 2008 m.).
Vitaminas D. Tai yra viena iš svarbiausių medžiagų, palaikanti normalią imuninės sistemos veiklą ir priešuždegiminį atsaką. Daugelis tyrimų parodė, kad vitamino D vartojimas padeda sumažinti peršalimo ir gripo riziką. Deja, didelis procentas gyventojų turi vitamino D trūkumą. Todėl rekomenduojama, ypač šaltuoju metų laiku, papildyti kasdienį vitamino D poreikį (Rondanelli M., 2008 m.).
Vitaminas A. Stimuliuoja neutrofilų ir makrofagų gamybą. Trumpalaikiam vartojimui, ypač turintiems vidutinį vitamino A trūkumą, šie papildai gali būti naudingi, palaikant organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, ypač sergant kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis (Diesalski H.K.ir kt. 2003 m.).
Cinkas. Šis mineralas vaidina svarbų vaidmenį, stiprinant imunitetą. Jis gali padėti palengvinti infekcinių ligų sunkumą, kai vartojamas per 24 valandas nuo simptomų pasireiškimo pradžios (Rondanelli M.,2008 m.).
Selenas tai yra pagrindinė medžiaga imuninei funkcijai palaikyti. Taip pat jis yra oksidantas, padedantis sustiprinti organizmo apsaugą nuo bakterijų, virusų ir vėžio ląstelių atsiradimo.
Česnakai. Juose yra įvairių junginių, galinčių turėti įtakos imunitetui .Taip pat česnakai gali sumažinti kvėpavimo takų virusinių infekcijų sunkumą
Percival S.A., 2016 m.).
Probiotikai tai medicininės paskirties produktai ar maisto papildai, kuriuose yra saprofitinių bakterijų, gerinančių žmogaus virškinimo trakto mikroorganizmų pusiausvyrą. Žarnyno mikroflora yra didžiausias imuninis organas, kuris pagal savo metabolinį aktyvumą gali būti prilygintas kepenims. Tyrimai parodė, kad, vartojant probiotikus, gali sumažėti susirgimų kvėpavimo takų infekcijomis skaičius (Wang Y. ir kt., 2016 m.)
Imuniteto stiprinimui svarbi yra subalansuota mityba, pasivaikščiojimas gryname ore, pakankamas miegas, teigiamos emocijos ir bendravimas su bendraminčiais.
Sveikatos komisijos pirmininkė Veronika Vaitkienė
