Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pirmosios pagalbos mokymai Lietuvos EURAG asociacijos nariams
2022 m. lapkričio 29 d. asociacijos būstinėje įvyko pirmosios medicininės pagalbos teikimo mokymai. Juos organizavo Lietuvos Raudonasis Kryžius, kuris vykdo individualių asmenų, organizacijų ir įvairių bendruomenių narių mokymai. Mokymuose vadovaujamasi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Federacijos 2016 m. rekomendacijomis, Europos gaivinimo tarybos 2021 m. rekomendacijomis ir LR sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta programa. Mokymus vedė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė Audronė Tėvelienė. Ji yra baigusi Vilniaus Universiteto biomedicinos mokslus ir Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos lektorių mokymus.
Paskaitoje instruktorė apžvelgė svarbią pirmosios pagalbos reikšmę įvairių situacijų atvejais. Viena iš svarbių pagrindinių rekomendacijų yra paties gelbėtojo saugumas, o teikiant pagalbą svarbu yra žinoti, kad nesilaikant tam tikrų reikalavimų galima ne tik nepadėti išgelbėti, bet dar ir pakenkti nukentėjusiajam. Yra nustatyta, kad teisingų pirmosios pagalbos priemonių ir veiksmų seka net 2 kartus padidina galimybę žmogui išgyventi kol atvyks greitoji pagalba.
Mūsų mokymo grupėje buvo 11 asmenų, kurie galėjo savarankiškai atlikti kai kuriuos pirmosios pagalbos veiksmus. Lektorė mokė suteikti pirmąją pagalbą esant kraujuojančiai žaizdai, kaulų lūžiams, apalpus, užspringus, paaiškino žaizdų tvarstymo ypatumus. Kiekvienas klausytojas galėjo naudodamas manekeną pasimokyti teisingai atlikti dirbtinį kvėpavimą (120 paspaudimų per minutę). Buvo aptarti gelbėtojo veiksmai įvykus automobilio avarijai, apsinuodijimo, infarkto, insulto atvejais, kaip suteikti pirmąją pagalbą įvykus epilepsijos priepuoliui visuomeniniame transporte, ko negalima daryti šioje situacijoje, kaip gelbėtojas, įvertinęs situaciją, turėtų elgtis, kad nenukentėtų pats. Taip pat buvo aptarti pirmosios pagalbos teikimo kūdikiams ir mažiems vaikams veiksmų ypatumai.
Mokymas truko 2 valandas, vėliau instruktorė atsakė į gausius klausimus. Kiekvienas papasakojo apie jo gyvenime pasitaikiusias situacijas, kai teko gelbėti žmogaus gyvybę. Renginys pavyko, nes tema tikrai aktuali. Instruktorė aiškiai ir profesionaliai pateikė mokymo medžiagą. Buvo galimybė atnaujinti arba pagilinti iš anksčiau turėtas žinias. Pažymėtina, kad kai kuriose gelbėjimo situacijose veiksmų pobūdis dabar yra kitoks, nei buvo mokoma seniau.
Klausytojai dėkingi instruktorei Lietuvos Raudonajam Kryžiui ir instruktorei Audronei Tėvelienei už įdomiai pateiktas pirmosios medicininės pagalbos žinias.
Dėl mokymų galima kreiptis į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovę mokymams Almantę Indriūnaitę tel. +370 (609) 43 197.
Jūratė Bytautienė
Paskaitoje instruktorė apžvelgė svarbią pirmosios pagalbos reikšmę įvairių situacijų atvejais. Viena iš svarbių pagrindinių rekomendacijų yra paties gelbėtojo saugumas, o teikiant pagalbą svarbu yra žinoti, kad nesilaikant tam tikrų reikalavimų galima ne tik nepadėti išgelbėti, bet dar ir pakenkti nukentėjusiajam. Yra nustatyta, kad teisingų pirmosios pagalbos priemonių ir veiksmų seka net 2 kartus padidina galimybę žmogui išgyventi kol atvyks greitoji pagalba.
Mūsų mokymo grupėje buvo 11 asmenų, kurie galėjo savarankiškai atlikti kai kuriuos pirmosios pagalbos veiksmus. Lektorė mokė suteikti pirmąją pagalbą esant kraujuojančiai žaizdai, kaulų lūžiams, apalpus, užspringus, paaiškino žaizdų tvarstymo ypatumus. Kiekvienas klausytojas galėjo naudodamas manekeną pasimokyti teisingai atlikti dirbtinį kvėpavimą (120 paspaudimų per minutę). Buvo aptarti gelbėtojo veiksmai įvykus automobilio avarijai, apsinuodijimo, infarkto, insulto atvejais, kaip suteikti pirmąją pagalbą įvykus epilepsijos priepuoliui visuomeniniame transporte, ko negalima daryti šioje situacijoje, kaip gelbėtojas, įvertinęs situaciją, turėtų elgtis, kad nenukentėtų pats. Taip pat buvo aptarti pirmosios pagalbos teikimo kūdikiams ir mažiems vaikams veiksmų ypatumai.
Mokymas truko 2 valandas, vėliau instruktorė atsakė į gausius klausimus. Kiekvienas papasakojo apie jo gyvenime pasitaikiusias situacijas, kai teko gelbėti žmogaus gyvybę. Renginys pavyko, nes tema tikrai aktuali. Instruktorė aiškiai ir profesionaliai pateikė mokymo medžiagą. Buvo galimybė atnaujinti arba pagilinti iš anksčiau turėtas žinias. Pažymėtina, kad kai kuriose gelbėjimo situacijose veiksmų pobūdis dabar yra kitoks, nei buvo mokoma seniau.
Klausytojai dėkingi instruktorei Lietuvos Raudonajam Kryžiui ir instruktorei Audronei Tėvelienei už įdomiai pateiktas pirmosios medicininės pagalbos žinias.
Dėl mokymų galima kreiptis į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovę mokymams Almantę Indriūnaitę tel. +370 (609) 43 197.
Jūratė Bytautienė
Informacija apie priemones pandemijos pasekmėms mažinti
Lietuvoje pirmas Corona viruso susirgimas buvo patvirtintas 2020 vasario 28 d. Nebuvo aišku, kaip kovoti, kaip gydyti žmones. Buvo didžiulė atsakomybė, nežinomybė, niekas nežinojo kas tai per virusas. Susirgimų daugėjo. Vyriausybė susirinko į neeilinį posėdį, kuriame ėmėsi spęsti Corona viruso Lietuvoje užkardymo klausimus. Ir 2020 m. kovo 12 d. apie 21 val. buvo pranešta, kad po pusantros paros šalyje įsigalios karantinas.
Visi atsimenam - manėm, kad viskas laikina, ir tuoj baigsis. Buvo uždarytos parduotuvės, kirpyklos ir kt., stabdomos medicininės paslaugos. Kovo 21 d. pranešta, kad Coronavirusas nusinešė pirmą gyvybę. Artėjo vasara, kuri teikė vilties, kad viskas pasibaigs, tačiau viskas tęsėsi toliau. Po 5 mėn.- II karantinas, vėl kaukės, jų naudojimo peripetijos. Gruodžio mėn. uždraustas žmonių judėjimas tarp savivaldybių. 2020 m. pabaigoje atsirado pirmosios vakcinos, o 2021 m. kovo mėn.- III karantinas, nes epidemiologinė situacija blogėjo.
Visos šios priemonės ir draudimai smarkiai paveikė žmonių psichiką, ypač jaunimo ir pagyvenusių žmonių. Pradėta galvoti, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad pagerinti žmonių psichinės sveikatos būklę. Dar 2020 m. liepos mėnesį 3 d. išleidžiamas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.1596, ir juo remiantis kitas 2021 m. liepos 7 d. įsakymas „Dėl ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių asmens ir visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų 2021- 2022 m.“
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1596
1. Sukurti ir įgyvendinti į asmens, visuomenės ar atskirų jos grupių poreikius orientuotas kompleksines priemones psichikos sveikatai gerinti sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų srityse,
2.atsiradus tokioms problemoms kaip didelis sergamumas, mirštamumas, socialinių kontaktų nutraukimas, darbo praradimas, suirę šeimos, pajamų praradimas daro didelę įtaką žmonių psichinei sveikatai.
3. Visos šios priemonės ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse daro stiprų neigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai..
4. Oksfordo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog kas penktam asmeniui, persirgusiam COVID-19, per 90 dienų buvo diagnozuotas psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimas. Tarp dažniausiai diagnozuojamų sutrikimų – depresija, nemiga ir nerimas. Šiame tyrime taip pat pastebėta didesnė demencijos atsiradimo rizika.
5. Dėl ilgalaikio COVID-19 pandemijos poveikio gyventojams (ypač pažeidžiamoms grupėms) bei ekonomikai itin aktualia problema gali tapti padidėjęs savižudybių atvejų skaičius.
6. Neigiamas COVID-19 pandemijos poveikis psichikos sveikatai atpažįstamas tarp vaikų ir jaunimo bei jų tėvų.
7. COVID-19 pandemijos metu smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius Lietuvoje išaugo apie penktadalį, augimo tendencija ryški ir kitose pasaulio šalyse.
8. COVID-19 pandemijos metu mokyklos darbuotojai susidūrė su dideliais iššūkiais, susijusiais su nuotoliniu ugdymu, kurie turėjo įtakos jų psichologinei gerovei.
9. Vilniaus Universiteto Psichotraumatologijos centro 2020 m. kovo mėnesį atliktų tyrimų duomenimis, 45 proc. medikų jautė vidutinio sunkumo ar sunkų stresą, 19 proc. – nerimą, 30 proc. – depresiškumą
10. Daug streso patiria vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis segantys asmenys, kuriems yra didesnė rizika susirgti COVID-19. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių nuolat seka naujienų srautą, ir taip patiria nerimą dėl savęs ir savo artimųjų sveikatos ir finansų – nuolatinės žinios apie koronaviruso infekciją vis primena apie potencialią grėsmę. Jungtinėje Karalystėje 2020 m. atlikta vyresnio amžiaus asmenų apklausa atskleidė, kad kas trečias vyresnio amžiaus asmuo jaučia didesnį nerimo lygį nei iki pandemijos, o depresija tarp vyresnių nei 70 metų asmenų išaugo dvigubai. Beveik pusė (45 proc.) vyresnių nei 70 metų asmenų teigė besijaučiantys nejaukiai, jei jiems reikia išvykti iš namų, o 36 proc. asmenų, kuriems daugiau nei 60 metų teigė, kad yra mažiau motyvuoti užsiimti juos anksčiau džiuginusia veikla. Lietuvoje, „Sidabrinės linijos“, teikiančios emocinę pagalbą vyresnio amžiaus asmenims, duomenimis, 2020 m. pokalbių skaičius išaugo 68 proc., o reguliarių draugystės pokalbių padaugėjo 77 proc. palyginti su 2019 m.
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1596 patvirtinimo Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą.
Veiksmų plano paskirtis - įgyvendinti kompleksines priemones visuomenės psichikos sveikatai gerinti.
Planas parengtas siekiant įgyvendinti šiuos tikslus:
1. Didinti psichologinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
2. Užtikrinti pagalbą asmenims, patiriantiems didesnę psichikos ir elgesio sutrikimų riziką dėl COVID-19 pandemijos, ir stiprinti jų psichikos sveikatą.
TIKSLAMS ĮGYVENDINTI PLANE NUMATYTOS PRIEMONĖS:
Įgyvendinant planą dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Atnaujintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių asmens ir visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas: numatoma daugiau pagalbos ir paslaugų
Visi atsimenam - manėm, kad viskas laikina, ir tuoj baigsis. Buvo uždarytos parduotuvės, kirpyklos ir kt., stabdomos medicininės paslaugos. Kovo 21 d. pranešta, kad Coronavirusas nusinešė pirmą gyvybę. Artėjo vasara, kuri teikė vilties, kad viskas pasibaigs, tačiau viskas tęsėsi toliau. Po 5 mėn.- II karantinas, vėl kaukės, jų naudojimo peripetijos. Gruodžio mėn. uždraustas žmonių judėjimas tarp savivaldybių. 2020 m. pabaigoje atsirado pirmosios vakcinos, o 2021 m. kovo mėn.- III karantinas, nes epidemiologinė situacija blogėjo.
Visos šios priemonės ir draudimai smarkiai paveikė žmonių psichiką, ypač jaunimo ir pagyvenusių žmonių. Pradėta galvoti, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad pagerinti žmonių psichinės sveikatos būklę. Dar 2020 m. liepos mėnesį 3 d. išleidžiamas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.1596, ir juo remiantis kitas 2021 m. liepos 7 d. įsakymas „Dėl ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių asmens ir visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų 2021- 2022 m.“
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1596
1. Sukurti ir įgyvendinti į asmens, visuomenės ar atskirų jos grupių poreikius orientuotas kompleksines priemones psichikos sveikatai gerinti sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų srityse,
2.atsiradus tokioms problemoms kaip didelis sergamumas, mirštamumas, socialinių kontaktų nutraukimas, darbo praradimas, suirę šeimos, pajamų praradimas daro didelę įtaką žmonių psichinei sveikatai.
3. Visos šios priemonės ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse daro stiprų neigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai..
4. Oksfordo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog kas penktam asmeniui, persirgusiam COVID-19, per 90 dienų buvo diagnozuotas psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimas. Tarp dažniausiai diagnozuojamų sutrikimų – depresija, nemiga ir nerimas. Šiame tyrime taip pat pastebėta didesnė demencijos atsiradimo rizika.
5. Dėl ilgalaikio COVID-19 pandemijos poveikio gyventojams (ypač pažeidžiamoms grupėms) bei ekonomikai itin aktualia problema gali tapti padidėjęs savižudybių atvejų skaičius.
6. Neigiamas COVID-19 pandemijos poveikis psichikos sveikatai atpažįstamas tarp vaikų ir jaunimo bei jų tėvų.
7. COVID-19 pandemijos metu smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius Lietuvoje išaugo apie penktadalį, augimo tendencija ryški ir kitose pasaulio šalyse.
8. COVID-19 pandemijos metu mokyklos darbuotojai susidūrė su dideliais iššūkiais, susijusiais su nuotoliniu ugdymu, kurie turėjo įtakos jų psichologinei gerovei.
9. Vilniaus Universiteto Psichotraumatologijos centro 2020 m. kovo mėnesį atliktų tyrimų duomenimis, 45 proc. medikų jautė vidutinio sunkumo ar sunkų stresą, 19 proc. – nerimą, 30 proc. – depresiškumą
10. Daug streso patiria vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis segantys asmenys, kuriems yra didesnė rizika susirgti COVID-19. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių nuolat seka naujienų srautą, ir taip patiria nerimą dėl savęs ir savo artimųjų sveikatos ir finansų – nuolatinės žinios apie koronaviruso infekciją vis primena apie potencialią grėsmę. Jungtinėje Karalystėje 2020 m. atlikta vyresnio amžiaus asmenų apklausa atskleidė, kad kas trečias vyresnio amžiaus asmuo jaučia didesnį nerimo lygį nei iki pandemijos, o depresija tarp vyresnių nei 70 metų asmenų išaugo dvigubai. Beveik pusė (45 proc.) vyresnių nei 70 metų asmenų teigė besijaučiantys nejaukiai, jei jiems reikia išvykti iš namų, o 36 proc. asmenų, kuriems daugiau nei 60 metų teigė, kad yra mažiau motyvuoti užsiimti juos anksčiau džiuginusia veikla. Lietuvoje, „Sidabrinės linijos“, teikiančios emocinę pagalbą vyresnio amžiaus asmenims, duomenimis, 2020 m. pokalbių skaičius išaugo 68 proc., o reguliarių draugystės pokalbių padaugėjo 77 proc. palyginti su 2019 m.
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1596 patvirtinimo Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą.
Veiksmų plano paskirtis - įgyvendinti kompleksines priemones visuomenės psichikos sveikatai gerinti.
Planas parengtas siekiant įgyvendinti šiuos tikslus:
1. Didinti psichologinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
2. Užtikrinti pagalbą asmenims, patiriantiems didesnę psichikos ir elgesio sutrikimų riziką dėl COVID-19 pandemijos, ir stiprinti jų psichikos sveikatą.
TIKSLAMS ĮGYVENDINTI PLANE NUMATYTOS PRIEMONĖS:
- Didinti psichologų, dirbančių psichikos sveikatos centruose, skaičių:
- Plėtoti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas:
- Plėtoti visuomenės psichikos sveikatos paslaugas gyventojams visuomenės sveikatos biuruose:
- Išbandyti ir išplėtoti mobiliųjų komandų paslaugas, užtikrinant neatidėliotiną ir skubią psichologinę pagalbą bendruomenėje nutikus krizei, galinčiai turėti neigiamų pasekmių psichikos sveikatai;
- Stiprinti specialistų kompetencijas psichikos sveikatos sutrikimų ir jų požymių atpažinimo pagalbos suteikimo, krizių įveikos, nuotolinių konsultavimo paslaugų teikimo ir kitose srityse;
- Stiprinti emocinę, psichologinę, konsultacinę pagalbą telefonu, internetu, nuotoliniu būdu tikslinėms grupėms;
- Įteisinti ir išplėtoti nuotolinį psichikos sveikatos specialistų (psichiatrų, psichoterapeutų ir (ar) psichologų) konsultavimą teikiant įprastines (ne karantino laikotarpio) paslaugas;
- Informuoti gyventojus, siekiant paskatinti juos atpažinti emocinius sunkumus ir kreiptis pagalbos;
- Steigti papildomus psichologų etatus savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose / švietimo pagalbos tarnybose ir mokyklose;
- Vykdyti mokymus mokyklų bendruomenėms, kaip tinkamai reaguoti į krizinę situaciją, ją valdyti.
- Stiprinti emocinės paramos teikimą arba nukreipimą į psichikos sveikatos specialistus vyresnio amžiaus asmenims kurios metu šeimos gydytojas rekomenduoja vienišiems ir su įprastu gyvenimo stresu nesusitvarkantiems vyresnio amžiaus asmenims ir (ar) neįgaliems asmenims dalyvauti psichikos sveikatai naudingose laisvalaikio veiklose bendruomenėje. Parengti paslaugų teikimo aprašą ir metodinę medžiagą, apmokyti specialistus, įgyvendinti bandomąjį projektą bei išplėtoti
Įgyvendinant planą dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Atnaujintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių asmens ir visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas: numatoma daugiau pagalbos ir paslaugų
STIPRINKIME IMUNITETĄ ŠALTUOJU METŲ LAIKU!
Norėtume jums priminti, kad labai svarbu laikytis rekomendacijų, kad sumažintume galimybę užsikrėsti kvėpavimo takų virusais ir stiprinti imunitetą.
Siekiant palaikyti imunitetą, stiprinti imuninę sistemą bei palengvinti simptomus ligos metu, taip pat padėti sutrumpinti ligos trukmę ir užkirsti kelią virusinėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, rekomenduojama vartoti žemiau išvardintus vitaminus bei mineralus.
Siekiant palaikyti imunitetą, stiprinti imuninę sistemą bei palengvinti simptomus ligos metu, taip pat padėti sutrumpinti ligos trukmę ir užkirsti kelią virusinėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, rekomenduojama vartoti žemiau išvardintus vitaminus bei mineralus.
Vitaminas C. Įrodyta, kad reguliariai vartojamas vitaminas C sutrumpina peršalimo simptomų trukmę, o didesnės jo dozės ligos metu gali veikti kaip natūralus priešuždegiminis vaistas (Rondanelli M., 2018 m.).
Nustatyta, kad, esant infekcijai, askorbo rūgšties kiekis leukocituose labai sumažėja. Todėl askorbo rūgštis skiriama įvairių ligų profilaktikai ir jų kompleksiniam gydymui. Askorbo rūgštis trumpina ir lengvina virusinių ligų gydymą ( Raugalė A., 2008 m.).
Vitaminas A. Stimuliuoja neutrofilų ir makrofagų gamybą. Trumpalaikiam vartojimui, ypač turintiems vidutinį vitamino A trūkumą, šie papildai gali būti naudingi, palaikant organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, ypač sergant kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis (Diesalski H.K.ir kt. 2003 m.).
Cinkas. Šis mineralas vaidina svarbų vaidmenį, stiprinant imunitetą. Jis gali padėti palengvinti infekcinių ligų sunkumą, kai vartojamas per 24 valandas nuo simptomų pasireiškimo pradžios (Rondanelli M.,2008 m.).
Selenas tai yra pagrindinė medžiaga imuninei funkcijai palaikyti. Taip pat jis yra oksidantas, padedantis sustiprinti organizmo apsaugą nuo bakterijų, virusų ir vėžio ląstelių atsiradimo.
Česnakai. Juose yra įvairių junginių, galinčių turėti įtakos imunitetui . Taip pat česnakai gali sumažinti kvėpavimo takų virusinių infekcijų sunkumą (Percival S.A., 2016 m.).
Probiotikai tai medicininės paskirties produktai ar maisto papildai, kuriuose yra saprofitinių bakterijų, gerinančių žmogaus virškinimo trakto mikroorganizmų pusiausvyrą. Žarnyno mikroflora yra didžiausias imuninis organas, kuris pagal savo metabolinį aktyvumą gali būti prilygintas kepenims. Tyrimai parodė, kad, vartojant probiotikus, gali sumažėti susirgimų kvėpavimo takų infekcijomis skaičius (Wang Y. ir kt., 2016 m.)
Imuniteto stiprinimui svarbi yra subalansuota mityba, pasivaikščiojimas gryname ore, pakankamas miegas, teigiamos emocijos ir bendravimas su bendraminčiais.
Sveikatos komisijos pirmininkė Veronika Vaitkienė
Kompensuojamieji vaistai be priemokų
2020 m. rugsėjo 17 d.
Nuo liepos įsigaliojusia naujove įsigyti kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių be jokių priemokų jau pasinaudojo beveik 100 tūkst. pacientų. Ši galimybė atsirado Vyriausybei priėmus teisės aktų pakeitimus ir Registrų centrui atlikus reikalingus E. sveikatos sistemos patobulinimus.
Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo informacinėje sistemoje (ESPBI IS) atlikus e.recepto posistemės patobulinimus mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią nuo liepos 1 dienos kompensuojamuosius vaistus gali įsigyti nemokėdami jokių priemokų. E. sveikatos sistemos duomenimis, per kiek daugiau nei du mėnesius tokia galimybe pasinaudojo 94,5 tūkst. pacientų, kurie be priemokų iš viso įsigijo daugiau kaip 240 tūkst. kompensuojamųjų vaistų ir jiems reikalingų medicinos pagalbos priemonių. Bendra suma, reikalinga šioms priemokoms padengti, viršija 800 tūkst. eurų.
Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui sudaryti galimybę vyresniems nei 75 metų asmenims, mažas pajamas gaunantiems senjorams ir neįgaliesiems kompensuojamuosius vaistus įsigyti be priemokų Vyriausybė pritarė birželio viduryje, naujovė įsigaliojo nuo liepos 1-osios. Priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinines pagalbos priemones neliko visiems 75 metų ir vyresniems žmonėms, taip pat pensininkams ir turintiems negalią asmenims, jei jų pajamos - pensijos, socialinės išmokos, pašalpos - nesiekia 95 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio, t. y. išlaidų, reikalingų minimaliems žmogaus poreikiams tenkinti per mėnesį (maistui ir kt. prekėms, paslaugoms).
Nuo liepos E. sveikatos sistemoje gydymo įstaigos iš viso išrašė daugiau kaip 3 mln. e. receptų, pacientai vaistinėse įsigydami vaistus panaudojo apie 2,5 mln. e. receptų.
Plačiau skaitykite: https://www.registrucentras.lt/naujienos/index.php?mod=news&act=view&id=47115
2020 m. rugsėjo 17 d.
Nuo liepos įsigaliojusia naujove įsigyti kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių be jokių priemokų jau pasinaudojo beveik 100 tūkst. pacientų. Ši galimybė atsirado Vyriausybei priėmus teisės aktų pakeitimus ir Registrų centrui atlikus reikalingus E. sveikatos sistemos patobulinimus.
Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo informacinėje sistemoje (ESPBI IS) atlikus e.recepto posistemės patobulinimus mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią nuo liepos 1 dienos kompensuojamuosius vaistus gali įsigyti nemokėdami jokių priemokų. E. sveikatos sistemos duomenimis, per kiek daugiau nei du mėnesius tokia galimybe pasinaudojo 94,5 tūkst. pacientų, kurie be priemokų iš viso įsigijo daugiau kaip 240 tūkst. kompensuojamųjų vaistų ir jiems reikalingų medicinos pagalbos priemonių. Bendra suma, reikalinga šioms priemokoms padengti, viršija 800 tūkst. eurų.
Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui sudaryti galimybę vyresniems nei 75 metų asmenims, mažas pajamas gaunantiems senjorams ir neįgaliesiems kompensuojamuosius vaistus įsigyti be priemokų Vyriausybė pritarė birželio viduryje, naujovė įsigaliojo nuo liepos 1-osios. Priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinines pagalbos priemones neliko visiems 75 metų ir vyresniems žmonėms, taip pat pensininkams ir turintiems negalią asmenims, jei jų pajamos - pensijos, socialinės išmokos, pašalpos - nesiekia 95 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio, t. y. išlaidų, reikalingų minimaliems žmogaus poreikiams tenkinti per mėnesį (maistui ir kt. prekėms, paslaugoms).
Nuo liepos E. sveikatos sistemoje gydymo įstaigos iš viso išrašė daugiau kaip 3 mln. e. receptų, pacientai vaistinėse įsigydami vaistus panaudojo apie 2,5 mln. e. receptų.
Plačiau skaitykite: https://www.registrucentras.lt/naujienos/index.php?mod=news&act=view&id=47115
