Lietuvos EURAG asociacija 2025 metų spalio pabaigoje pradėjo vykdyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą
„Nepaklyskime žinių labirintuose“,
(Vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų projektų, skirtų vyresnio amžiaus žmonių atsparumui dezinformacijai didinti, atrankos 2025 metais konkursas).
Projektas turėtų būti baigtas ir jo įgyvendinimo rezultatai pasiekti iki šių metų gruodžio 31 d.
Projekto vertė – 14944 EUR
Projekto tikslas yra didinti vyresnio amžiaus žmonių atsparumą dezinformacijai stiprinant jų gebėjimus kritiškai vertinti informaciją, naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, gebėjimus atpažinti melagingą informaciją ir skleisti patikimos informacijos vartojimo kultūrą savo bendruomenėse,
Projekto įgyvendinimo metu bus:
- parengta ir išplatinta mokomoji informacinė medžiaga apie dezinformacijos sklaidos ir atpažinimo būdus;
- pravestas vienas edukacinis seminaras-diskusija apie klaidingos informacijos pateikimą medijose dėl Lietuvos socialinės apsaugos sistemos ir jos teikiamų paslaugų;
- surengti keturi švietimo ir raštingumo mokymai, jų metu bus paskaitos, aptarimai, teatro sektaklis ir įtraukios diskusijos su skirtingų redakcijų žiniasklaidos atstovais.
Išaugęs senjorų atsparumas dezinformacijai turės ilgalaikį poveikį ir prisidės prie pilietiškesnės ir sąmoningesnės visuomenės ugdymo.
„Nepaklyskime žinių labirintuose“,
(Vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų projektų, skirtų vyresnio amžiaus žmonių atsparumui dezinformacijai didinti, atrankos 2025 metais konkursas).
Projektas turėtų būti baigtas ir jo įgyvendinimo rezultatai pasiekti iki šių metų gruodžio 31 d.
Projekto vertė – 14944 EUR
Projekto tikslas yra didinti vyresnio amžiaus žmonių atsparumą dezinformacijai stiprinant jų gebėjimus kritiškai vertinti informaciją, naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, gebėjimus atpažinti melagingą informaciją ir skleisti patikimos informacijos vartojimo kultūrą savo bendruomenėse,
Projekto įgyvendinimo metu bus:
- parengta ir išplatinta mokomoji informacinė medžiaga apie dezinformacijos sklaidos ir atpažinimo būdus;
- pravestas vienas edukacinis seminaras-diskusija apie klaidingos informacijos pateikimą medijose dėl Lietuvos socialinės apsaugos sistemos ir jos teikiamų paslaugų;
- surengti keturi švietimo ir raštingumo mokymai, jų metu bus paskaitos, aptarimai, teatro sektaklis ir įtraukios diskusijos su skirtingų redakcijų žiniasklaidos atstovais.
Išaugęs senjorų atsparumas dezinformacijai turės ilgalaikį poveikį ir prisidės prie pilietiškesnės ir sąmoningesnės visuomenės ugdymo.
Seminaras-diskusija „Mitai apie socialinę apsaugą“
Lietuvos EURAG asociacija (Europos vyresnio amžiaus žmonių federacijos narė), bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNMMB) Valstybingumo centru lapkričio 21 d. organizavo seminarą-diskusiją „Mitai apie socialinę apsaugą“.
Renginio tikslas – surengti edukacinį seminarą-diskusiją stiprinsiantį vyresnio amžiaus žmonių gebėjimus ir įgūdžius atpažinti dezinformaciją apie Lietuvos socialinės apsaugos sistemą ir jos teikiamas paslaugas. Tam suburti įvairių vyresniojo amžiaus žmones jungiančių organizacijų aktyvius atstovus ir aptarti senjorams aktualiausioje srityje skleidžiamus mitus ir dezinformaciją. Socialinės apsaugos sistema yra viena iš svarbiausių sričių, lemiančių vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Viešojoje erdvėje kartais pasigirsta klaidinantys teiginiai ir mitai, formuojantys iškreiptą visuomenės požiūrį į Lietuvos socialinę politiką, skatinantys negatyvius „amžizmo“ pasireiškimus, vyresniųjų orumo žeminimą, jų neigiamą diskriminaciją ir segregaciją.
Pirmoje seminaro dalyje socialinės politikos ekspertė profesorė dr. Daiva Skučienė remdamasi naujausiais mokslininkų tyrimų reultatais ir statistiniais duomenimis pristatė gilią Lietuvos socialinės apsaugos raidos analizę, mitus ir faktinę situaciją, interesų grupių argumentus, atsakė į auditorijos klausimus. Antroje dalyje diskutuota apie pamėgtus, klasika tapusius ir aktualiausius ne tik žiniasklaidoje skleidžiamus dezinformacijos pavyzdžius. Aptariant juos, diskusijos dalyviai pateikdavo dezinformacijos formuluotėse sąmoningai daromas sunkiai pastebimas logikos klaidas teiginiuose. Tie aptarimai praktiškai pasitarnaus senjorų edukavimui ir padės jiems išgliaudelėti mituose ir dezinformacijoje paslėptą apgaulingą argumentaciją. Dalyviai buvo paskatinti gilintis į patikimesnius šaltinius, pabrėžiant duomenų iš kelių šaltinių sugretinimo svarbą.
Seminaras ir diskusija buvo transliuojami internetu per nuotolį prisijungusiems. Transliacijos įrašas buvo suredaguotas, įdedant turinio žymeklius, leidžiančius pasirinkti konkretaus mito ar diskusijose pateiktų dezinformacijos pavyzdžių peržiūrą. Ši medžiaga lieka pasiekiama ir tarnaus visiems, kaip mokomoji.
Renginyje dalyvavo betarpiškai ir internetu Lietuvos EURAG asociacijos, Vilniaus bočių bendrijos, Lietuvos bei Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos, kitų vyresniojo amžiaus žmones vienijančių organizacijų aktyvieji nariai ir visi kiti, kuriuos sudomino pasiūlyta tema.
Renginį moderavo LNB Valstybingumo centro vyriausioji tyrėja Anastasija Chafizova.
Nuoširdi padėka pranešėjai profesorei dr. Daivai Skučienei, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovei dr. Ilonai Strumickienei ir centro darbuotojams, taip pat ir audiovizualinių priemonių sklandų darbą užtikrinusiems specialistams už bendradarbiavimą rengiant seminarą, jį pravedant, užtikrinant gyvąją ir redaguoto įrašo transliaciją internete.
Kviečiame visus, šia sritimi besidominčius, pasinaudoti šia medžiaga, peržiūrėti ją ir aptarti su kolegomis, komentuoti internete.
Žemiau – nuorodos:
1. Seminaro-diskusijos „Mitai apie Lietuvos socialinę apsaugą“ laisvai platinamas įrašas LNB YouTube https://www.youtube.com/watch?v=S2egVx-au3Q&t=4551s
2. „Senjorų svetainėje“ publikuotas redaktorės Genovaitės Kazielienės išsamus, nuotraukomis iliustruotas renginio aprašymas https://senjorusvetaine.lt/seminare-senjorams-mitai-apie-lietuvos-socialine-apsauga/
Lietuvos EURAG asociacija (Europos vyresnio amžiaus žmonių federacijos narė), bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNMMB) Valstybingumo centru lapkričio 21 d. organizavo seminarą-diskusiją „Mitai apie socialinę apsaugą“.
Renginio tikslas – surengti edukacinį seminarą-diskusiją stiprinsiantį vyresnio amžiaus žmonių gebėjimus ir įgūdžius atpažinti dezinformaciją apie Lietuvos socialinės apsaugos sistemą ir jos teikiamas paslaugas. Tam suburti įvairių vyresniojo amžiaus žmones jungiančių organizacijų aktyvius atstovus ir aptarti senjorams aktualiausioje srityje skleidžiamus mitus ir dezinformaciją. Socialinės apsaugos sistema yra viena iš svarbiausių sričių, lemiančių vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Viešojoje erdvėje kartais pasigirsta klaidinantys teiginiai ir mitai, formuojantys iškreiptą visuomenės požiūrį į Lietuvos socialinę politiką, skatinantys negatyvius „amžizmo“ pasireiškimus, vyresniųjų orumo žeminimą, jų neigiamą diskriminaciją ir segregaciją.
Pirmoje seminaro dalyje socialinės politikos ekspertė profesorė dr. Daiva Skučienė remdamasi naujausiais mokslininkų tyrimų reultatais ir statistiniais duomenimis pristatė gilią Lietuvos socialinės apsaugos raidos analizę, mitus ir faktinę situaciją, interesų grupių argumentus, atsakė į auditorijos klausimus. Antroje dalyje diskutuota apie pamėgtus, klasika tapusius ir aktualiausius ne tik žiniasklaidoje skleidžiamus dezinformacijos pavyzdžius. Aptariant juos, diskusijos dalyviai pateikdavo dezinformacijos formuluotėse sąmoningai daromas sunkiai pastebimas logikos klaidas teiginiuose. Tie aptarimai praktiškai pasitarnaus senjorų edukavimui ir padės jiems išgliaudelėti mituose ir dezinformacijoje paslėptą apgaulingą argumentaciją. Dalyviai buvo paskatinti gilintis į patikimesnius šaltinius, pabrėžiant duomenų iš kelių šaltinių sugretinimo svarbą.
Seminaras ir diskusija buvo transliuojami internetu per nuotolį prisijungusiems. Transliacijos įrašas buvo suredaguotas, įdedant turinio žymeklius, leidžiančius pasirinkti konkretaus mito ar diskusijose pateiktų dezinformacijos pavyzdžių peržiūrą. Ši medžiaga lieka pasiekiama ir tarnaus visiems, kaip mokomoji.
Renginyje dalyvavo betarpiškai ir internetu Lietuvos EURAG asociacijos, Vilniaus bočių bendrijos, Lietuvos bei Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos, kitų vyresniojo amžiaus žmones vienijančių organizacijų aktyvieji nariai ir visi kiti, kuriuos sudomino pasiūlyta tema.
Renginį moderavo LNB Valstybingumo centro vyriausioji tyrėja Anastasija Chafizova.
Nuoširdi padėka pranešėjai profesorei dr. Daivai Skučienei, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovei dr. Ilonai Strumickienei ir centro darbuotojams, taip pat ir audiovizualinių priemonių sklandų darbą užtikrinusiems specialistams už bendradarbiavimą rengiant seminarą, jį pravedant, užtikrinant gyvąją ir redaguoto įrašo transliaciją internete.
Kviečiame visus, šia sritimi besidominčius, pasinaudoti šia medžiaga, peržiūrėti ją ir aptarti su kolegomis, komentuoti internete.
Žemiau – nuorodos:
1. Seminaro-diskusijos „Mitai apie Lietuvos socialinę apsaugą“ laisvai platinamas įrašas LNB YouTube https://www.youtube.com/watch?v=S2egVx-au3Q&t=4551s
2. „Senjorų svetainėje“ publikuotas redaktorės Genovaitės Kazielienės išsamus, nuotraukomis iliustruotas renginio aprašymas https://senjorusvetaine.lt/seminare-senjorams-mitai-apie-lietuvos-socialine-apsauga/
INFORMACIJA AR DEZINFORMACIJA?
Terminologija (iš viešai prieinamų šaltinių internete)
Komunikacija yra informacijos, minčių, žinių ir jausmų perdavimo procesas tarp žmonių, grupių ar institucijų. Komunikacija gali būti vienašalė (reklama, radijo ar televizijos informacinis pranešimas) arba su grįžtamuoju ryšiu (apsikeitimas žinutėmis, gyva diskusija), pastaruoju atveju galima vartoti ir sąvoką bendravimas, jeigu tai bus abipusis bendravimas, kuriame bus svarbus ne tik turinys, bet ir emocinė atmosfera, intonacija, mimika ar kūno kalba.
Komunikavimo kompetencija – tai gebėjimas aiškiai, sąmoningai ir efektyviai perduoti bei priimti informaciją, prisitaikant prie konteksto ir auditorijos. Ji yra viena svarbiausių šiuolaikinio žmogaus savybių tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Pagrindiniai komunikavimo kompetencijos aspektai:
Kalbiniai įgūdžiai: Gebėjimas aiškiai formuluoti mintis, parinkti tinkamą žodyną, gramatiką ir stilistiką. Tai apima ne tik kalbėjimą, bet ir rašymą bei viešąjį kalbėjimą.
Neverbalinė komunikacija: Kūno kalba, gestai, mimika, akių kontaktas, laikysena – visa tai perduoda informaciją, kuri kartais yra net svarbesnė nei žodžiai.
Klausymosi sugebėjimai: Aktyvus klausymasis leidžia geriau suprasti pašnekovą, parodyti pagarbą ir išvengti nesusipratimų.
Emocinis intelektas: Gebėjimas atpažinti savo ir kitų emocijas, valdyti jas ir prisitaikyti prie emocinės situacijos.
Kultūrinis jautrumas: Supratimas, kad žmonės iš skirtingų kultūrų gali interpretuoti žinutes skirtingai, padeda išvengti konfliktų ir nesusikalbėjimo.
Ugdyti komunikavimo kompetenciją svarbu kiekvienam, nepriklausomai nuo profesijos ar amžiaus. Ji padeda kurti pasitikėjimu grįstus santykius, efektyviai spręsti problemas bei išreikšti save.
Medija pagal Visuotinį lietuvių kalbos žodyną yra komunikacijos priemonė arba kanalas; informacijos siuntėjo ir gavėjo tarpininkas, turintis savo informacijos kodavimo ir sklaidos sistemą. Medijų yra įvairių rūšių: tarpasmeninės medijos (telefonas), masinės medijos (radijas, spauda, televizija; jų visuma vadinama žiniasklaida), pirminės (raštas) arba antrinės, kitaip tariant aparatinės (fotografija, radijas, televizija, internetas), spaudos medijos (knygos laikraščiai, žurnalai).
Informacija – tai žinios apie faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas ir kitus objektus, kurie kuriame nors kontekste turi prasmę (Wikipedija).
Dezinformacija – yra tokia informacija, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti, pateikti klaidingas žinias (Wikipedija).
Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas[1] dezinformaciją apibūdina kaip tyčia viešai paskleistą melagingą informaciją.
Dezinformacinė veikla gali būti kaip politinės kovos priemonė, ji plačiai taikoma specialiųjų tarnybų veikloje, kai siekiama pridengti tokią jų veiklą; karo metu naudojama, kad suklaidinti priešą.
Kas naujo? Rusija plečia savo dezinformacijos metodus manipuliuodama dirbtinio intelekto sistemomis, kad užtvindytų internetą klaidinančiu turiniu – ši taktika vadinama „LLM (angl., Large language models) viliojimu“. Ši strategija siekia paveikti internetą taip, kad dirbtinio intelekto įrankiai, gaudami labai didelius kiekius melagingos informacijos, generuotų Rusijai naudingą informaciją ir kad klaidingi jų naratyvai atrodytų patikimi. Dezinformacija, užsienio vykdomas manipuliavimas informacija bei kišimasis kelia didelę grėsmę mūsų visuomenei ir demokratijai.
Būkime budrūs, būkime kritiški ir atsakingi žinių pasaulio dalyviai!
Komunikacija yra informacijos, minčių, žinių ir jausmų perdavimo procesas tarp žmonių, grupių ar institucijų. Komunikacija gali būti vienašalė (reklama, radijo ar televizijos informacinis pranešimas) arba su grįžtamuoju ryšiu (apsikeitimas žinutėmis, gyva diskusija), pastaruoju atveju galima vartoti ir sąvoką bendravimas, jeigu tai bus abipusis bendravimas, kuriame bus svarbus ne tik turinys, bet ir emocinė atmosfera, intonacija, mimika ar kūno kalba.
Komunikavimo kompetencija – tai gebėjimas aiškiai, sąmoningai ir efektyviai perduoti bei priimti informaciją, prisitaikant prie konteksto ir auditorijos. Ji yra viena svarbiausių šiuolaikinio žmogaus savybių tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Pagrindiniai komunikavimo kompetencijos aspektai:
Kalbiniai įgūdžiai: Gebėjimas aiškiai formuluoti mintis, parinkti tinkamą žodyną, gramatiką ir stilistiką. Tai apima ne tik kalbėjimą, bet ir rašymą bei viešąjį kalbėjimą.
Neverbalinė komunikacija: Kūno kalba, gestai, mimika, akių kontaktas, laikysena – visa tai perduoda informaciją, kuri kartais yra net svarbesnė nei žodžiai.
Klausymosi sugebėjimai: Aktyvus klausymasis leidžia geriau suprasti pašnekovą, parodyti pagarbą ir išvengti nesusipratimų.
Emocinis intelektas: Gebėjimas atpažinti savo ir kitų emocijas, valdyti jas ir prisitaikyti prie emocinės situacijos.
Kultūrinis jautrumas: Supratimas, kad žmonės iš skirtingų kultūrų gali interpretuoti žinutes skirtingai, padeda išvengti konfliktų ir nesusikalbėjimo.
Ugdyti komunikavimo kompetenciją svarbu kiekvienam, nepriklausomai nuo profesijos ar amžiaus. Ji padeda kurti pasitikėjimu grįstus santykius, efektyviai spręsti problemas bei išreikšti save.
Medija pagal Visuotinį lietuvių kalbos žodyną yra komunikacijos priemonė arba kanalas; informacijos siuntėjo ir gavėjo tarpininkas, turintis savo informacijos kodavimo ir sklaidos sistemą. Medijų yra įvairių rūšių: tarpasmeninės medijos (telefonas), masinės medijos (radijas, spauda, televizija; jų visuma vadinama žiniasklaida), pirminės (raštas) arba antrinės, kitaip tariant aparatinės (fotografija, radijas, televizija, internetas), spaudos medijos (knygos laikraščiai, žurnalai).
Informacija – tai žinios apie faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas ir kitus objektus, kurie kuriame nors kontekste turi prasmę (Wikipedija).
Dezinformacija – yra tokia informacija, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti, pateikti klaidingas žinias (Wikipedija).
Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas[1] dezinformaciją apibūdina kaip tyčia viešai paskleistą melagingą informaciją.
Dezinformacinė veikla gali būti kaip politinės kovos priemonė, ji plačiai taikoma specialiųjų tarnybų veikloje, kai siekiama pridengti tokią jų veiklą; karo metu naudojama, kad suklaidinti priešą.
Kas naujo? Rusija plečia savo dezinformacijos metodus manipuliuodama dirbtinio intelekto sistemomis, kad užtvindytų internetą klaidinančiu turiniu – ši taktika vadinama „LLM (angl., Large language models) viliojimu“. Ši strategija siekia paveikti internetą taip, kad dirbtinio intelekto įrankiai, gaudami labai didelius kiekius melagingos informacijos, generuotų Rusijai naudingą informaciją ir kad klaidingi jų naratyvai atrodytų patikimi. Dezinformacija, užsienio vykdomas manipuliavimas informacija bei kišimasis kelia didelę grėsmę mūsų visuomenei ir demokratijai.
Būkime budrūs, būkime kritiški ir atsakingi žinių pasaulio dalyviai!
LIETUVOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA INFORMUOJA
https://kam.lt/duk/ka-reikia-zinoti-apie-dezinformacija/
Dezinformacijos tipai:
Netikrų naujienų srautas. Tai – klaidinančios, melagingos naujienos (angl. fake news), platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Netikros naujienos klaidina visuomenę, veikia nuostatas, ekonominius, politinius, gyvenimo būdo pasirinkimus, kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos giluminės klastotės (angl. deep fake), kuriose pakeičiami nuotraukose ar vaizdo įrašuose esantys veidai, taip suklastojant aukštų pareigūnų kalbas ir pan.
Suaktyvėję „troliai“ socialiniuose tinkluose. „Troliai“ ypač aktyvūs komentarų skiltyse skleidžiant netikras naujienas. „Trolis“ prisijungia prie jau susiformavusios bendruomenės (pvz. Facebook naujienų grupėje) ir skelbia kurstančias, grubias ar įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti ar sukiršinti kitus bendruomenės narius, nutraukti normalią diskusijų eigą. Tai gali daryti ir „botas“ – automatizuotai internete žmogų imituojanti kompiuterio programa, su kuria galima kalbėtis.
Taisyklės ir patarimai, kaip išvengti dezinformacijos:
· Stebėkite saugios ir patikimos informacijos šaltinius – nacionalinį transliuotoją, pripažintus portalus, tarptautinę žiniasklaidą (Reuters, BBC, CNN, Al Jazeera ir kt.). Visada naudinga sekti kelis skirtingus kanalus.
· Venkite oficialių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos kanalų (socialinių tinklų paskyros, tinklapiai) skleidžiamų naujienų.
· Stebėkite, ar informacija paremta aiškiais šaltiniais (ieškokite pagal raktinius žodžius, pasirinkite rezultatų rikiavimą per pastarąją valandą ar pastarąsias 24 val.).
· Sekite oficialias socialinių tinklų paskyras (ambasados, Užsienio reikalų ministerijos, kitos valstybinės institucijos ir jų vadovų).
· Apsisaugokite nuo „trolių“ socialiniuose tinkluose (atkreipkite dėmesį į tai, kiek profilis turi sekėjų, kada sukurta anketa). Pamatę įtartiną paskyrą, praneškite apie tai socialiniam tinklui.
· Dalykitės informacija iš patikimų šaltinių. Skleiskite žinią apie vykstančius procesus, nepaisydami to, kad naujiena jau kartojasi. Svarbu dalytis tik patikrinta informacija.
· Susidūrę su netikra informacija, ja nesidalykite net su prierašu, kad tai – dezinformacija. Praneškite apie tai institucijoms.
· Patarkite artimiesiems, kokias naujienas ir kur skaityti, paskatinkite atsisakyti rusiškų kanalų.
· Norėdami paremti įsitikinkite, kad remiate oficialius ir patikimus fondus.
Skaitant naujienas būtina atkreipti dėmesį:
· Paklauskite savęs: ar šiame šaltinyje tikrai netrūksta įrodymų ir analizės? Iš kurios pusės perspektyvos naujiena pateikiama? Galbūt naujienos net nėra, tik bandoma manipuliuoti?
· Pamatę naujieną su sensacinga antrašte (ypač iš valstybinių institucijų), patikrinkite, ką praneša kiti šaltiniai, naujienų portalai, atkreipkite dėmesį į tinklapio adresą.
· Prieš dalydamiesi naujiena, ją perskaitykite. Paieškokite kitų šaltinių ir nuomonių šiuo klausimu.
· Atpažinkite interesus. Stenkitės suprasti, kokių motyvų skatinamas vienas ar kitas asmuo, viena ar kita žiniasklaidos priemonė skelbia informaciją, pagalvokite, ar ji nėra šališka.
· Patikrinkite pateikiamas nuorodas, ar ten skelbiama informacija yra susijusi su naujiena.
· Pasidomėkite naujienos autoriumi, ar žurnalistas dirba patikimose žiniasklaidos priemonėse, kiek ir kokių sekėjų turi socialiniuose tinkluose.
· Patikrinkite naujienos datą, ar ji tikrai aktuali.
· Įsitikinkite pateikiamos vaizdinės medžiagos originalumu – šiuo metu itin paprasta falsifikuoti nuotraukas ar net vaizdo įrašus.
Dezinformacijos tipai:
Netikrų naujienų srautas. Tai – klaidinančios, melagingos naujienos (angl. fake news), platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Netikros naujienos klaidina visuomenę, veikia nuostatas, ekonominius, politinius, gyvenimo būdo pasirinkimus, kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos giluminės klastotės (angl. deep fake), kuriose pakeičiami nuotraukose ar vaizdo įrašuose esantys veidai, taip suklastojant aukštų pareigūnų kalbas ir pan.
Suaktyvėję „troliai“ socialiniuose tinkluose. „Troliai“ ypač aktyvūs komentarų skiltyse skleidžiant netikras naujienas. „Trolis“ prisijungia prie jau susiformavusios bendruomenės (pvz. Facebook naujienų grupėje) ir skelbia kurstančias, grubias ar įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti ar sukiršinti kitus bendruomenės narius, nutraukti normalią diskusijų eigą. Tai gali daryti ir „botas“ – automatizuotai internete žmogų imituojanti kompiuterio programa, su kuria galima kalbėtis.
Taisyklės ir patarimai, kaip išvengti dezinformacijos:
· Stebėkite saugios ir patikimos informacijos šaltinius – nacionalinį transliuotoją, pripažintus portalus, tarptautinę žiniasklaidą (Reuters, BBC, CNN, Al Jazeera ir kt.). Visada naudinga sekti kelis skirtingus kanalus.
· Venkite oficialių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos kanalų (socialinių tinklų paskyros, tinklapiai) skleidžiamų naujienų.
· Stebėkite, ar informacija paremta aiškiais šaltiniais (ieškokite pagal raktinius žodžius, pasirinkite rezultatų rikiavimą per pastarąją valandą ar pastarąsias 24 val.).
· Sekite oficialias socialinių tinklų paskyras (ambasados, Užsienio reikalų ministerijos, kitos valstybinės institucijos ir jų vadovų).
· Apsisaugokite nuo „trolių“ socialiniuose tinkluose (atkreipkite dėmesį į tai, kiek profilis turi sekėjų, kada sukurta anketa). Pamatę įtartiną paskyrą, praneškite apie tai socialiniam tinklui.
· Dalykitės informacija iš patikimų šaltinių. Skleiskite žinią apie vykstančius procesus, nepaisydami to, kad naujiena jau kartojasi. Svarbu dalytis tik patikrinta informacija.
· Susidūrę su netikra informacija, ja nesidalykite net su prierašu, kad tai – dezinformacija. Praneškite apie tai institucijoms.
· Patarkite artimiesiems, kokias naujienas ir kur skaityti, paskatinkite atsisakyti rusiškų kanalų.
· Norėdami paremti įsitikinkite, kad remiate oficialius ir patikimus fondus.
Skaitant naujienas būtina atkreipti dėmesį:
· Paklauskite savęs: ar šiame šaltinyje tikrai netrūksta įrodymų ir analizės? Iš kurios pusės perspektyvos naujiena pateikiama? Galbūt naujienos net nėra, tik bandoma manipuliuoti?
· Pamatę naujieną su sensacinga antrašte (ypač iš valstybinių institucijų), patikrinkite, ką praneša kiti šaltiniai, naujienų portalai, atkreipkite dėmesį į tinklapio adresą.
· Prieš dalydamiesi naujiena, ją perskaitykite. Paieškokite kitų šaltinių ir nuomonių šiuo klausimu.
· Atpažinkite interesus. Stenkitės suprasti, kokių motyvų skatinamas vienas ar kitas asmuo, viena ar kita žiniasklaidos priemonė skelbia informaciją, pagalvokite, ar ji nėra šališka.
· Patikrinkite pateikiamas nuorodas, ar ten skelbiama informacija yra susijusi su naujiena.
· Pasidomėkite naujienos autoriumi, ar žurnalistas dirba patikimose žiniasklaidos priemonėse, kiek ir kokių sekėjų turi socialiniuose tinkluose.
· Patikrinkite naujienos datą, ar ji tikrai aktuali.
· Įsitikinkite pateikiamos vaizdinės medžiagos originalumu – šiuo metu itin paprasta falsifikuoti nuotraukas ar net vaizdo įrašus.
APIE FAKTŲ TIKRINTOJUS (angl., Fact-checkers)
Faktų tikrinimas yra svarbi Europos Sąjungos (ES) remiama priemonė užtikrinti informacijos patikimumą siekiant išvengti manipuliavimo ir užsienio kišimosi. Siekdama skatinti faktų tikrinimą ir didinti piliečių informuotumą apie patikrintą informaciją, ES bendradarbiauja su nepriklausomais faktų tikrintojais.
Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO) yra projektas, remiantis nepriklausomą daugiadisciplininę bendruomenę, kurią sudaro faktų tikrintojai, akademikai, žiniasklaidos raštingumo specialistai ir kiti atitinkami suinteresuotieji asmenys, suvienijantys jėgas kovai su informacijos manipuliavimu ir užsienio kišimusi. EDMO tinklas teikia išsamią geografinę ES aprėptį.
Ruošdamasi 2024 m. Europos Parlamento rinkimams, EDMO įsteigė specialią darbo grupę, skirtą dezinformacijos plitimui aptikti ir įspėti. Darbo grupė kasdien skelbė atnaujinimus apie paneigtą dezinformaciją (faktų patikrinimus), savaitinius atnaujinimus apie dezinformacijos tendencijas, taip pat ankstyvuosius įspėjimus ir atitinkamus tyrimus. EDMO taip pat vykdė žiniasklaidos raštingumo kampaniją „Būk protingas rinkimuose“.
Europos faktų tikrinimo standartų tinklas (EFSCN) yra nepriklausoma Europos faktų tikrinimo organizacijų asociacija, kuri palaiko ir skatina aukščiausius faktų tikrinimo ir žiniasklaidos raštingumo standartus, siekdama kovoti su dezinformacija visuomenės labui.
Tarptautinis Faktų tikrinimo tinklas (angl., The International Fact-Checking Network) jungia daug ta veikla užsiimančių organizacijų. (angl., The International Fact-Checking Network) provides a list of fact-checking organisations that have signed up to the IFCN Code of Principles.
Nacionalinės faktų tikrinimo organizacijos pateiktos šioje skaidrėje:
Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO) yra projektas, remiantis nepriklausomą daugiadisciplininę bendruomenę, kurią sudaro faktų tikrintojai, akademikai, žiniasklaidos raštingumo specialistai ir kiti atitinkami suinteresuotieji asmenys, suvienijantys jėgas kovai su informacijos manipuliavimu ir užsienio kišimusi. EDMO tinklas teikia išsamią geografinę ES aprėptį.
Ruošdamasi 2024 m. Europos Parlamento rinkimams, EDMO įsteigė specialią darbo grupę, skirtą dezinformacijos plitimui aptikti ir įspėti. Darbo grupė kasdien skelbė atnaujinimus apie paneigtą dezinformaciją (faktų patikrinimus), savaitinius atnaujinimus apie dezinformacijos tendencijas, taip pat ankstyvuosius įspėjimus ir atitinkamus tyrimus. EDMO taip pat vykdė žiniasklaidos raštingumo kampaniją „Būk protingas rinkimuose“.
Europos faktų tikrinimo standartų tinklas (EFSCN) yra nepriklausoma Europos faktų tikrinimo organizacijų asociacija, kuri palaiko ir skatina aukščiausius faktų tikrinimo ir žiniasklaidos raštingumo standartus, siekdama kovoti su dezinformacija visuomenės labui.
Tarptautinis Faktų tikrinimo tinklas (angl., The International Fact-Checking Network) jungia daug ta veikla užsiimančių organizacijų. (angl., The International Fact-Checking Network) provides a list of fact-checking organisations that have signed up to the IFCN Code of Principles.
Nacionalinės faktų tikrinimo organizacijos pateiktos šioje skaidrėje:
Baltijos šalių kovos su informacijos sutrikimais centras BECID (Baltic Engagement Centre for Combating Information Disorders) yra ekspertų tinklas kurio pagrindinę veiklą sudaro: reguliarus faktų tikrinimas privačiose ir viešosiose žiniasklaidos priemonėse Baltijos šalyse (pagrindinis partneris: UAB Ekspress Meedia (Delfi EST)), įvairių medijų auditorijų dezinformacijos suvokimo tyrimų vykdymas ir dezinformacijos tendencijų analizė (vadovaujantis partneris: Tartu universitetas), medijų raštingumo kampanijų vykdymas, skirtas didinti informacinį atsparumą ir pagerinti medijų / skaitmeninį raštingumą įvairiose amžiaus grupėse (pagrindinis partneris: Baltic Center for Media Excellence. BECID remia Europos Komisija, jis yra susijęs su Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO). Tartu universiteto koordinuojamą centrą sudaro: 4 universitetai, 4 faktų tikrinimo organizacijos ir žiniasklaidos organizacijų faktų tikrinimo padaliniai bei ne pelno organizacija Baltic Center for Media Excellence.).
Balandžio 2-ji - Tarptautinė faktų tikrinimo diena.
Balandžio 2-ji - Tarptautinė faktų tikrinimo diena.
Straipsnis iš “The Washington Post“ (ištraukos, Google vertimas)
Demokratija miršta tamsoje
Faktų tikrintojai iškilo melagingų teiginių eroje. Dabar melagystės laimi.
https://www.washingtonpost.com/politics/2025/07/31/fact-checker-falsehoods-glenn-kessler/
Ilgametis faktų tikrintojas Glenn Kessler įvertina situaciją po to kai jis paliko Washington Post.
Demokratija miršta tamsoje
Faktų tikrintojai iškilo melagingų teiginių eroje. Dabar melagystės laimi.
https://www.washingtonpost.com/politics/2025/07/31/fact-checker-falsehoods-glenn-kessler/
Ilgametis faktų tikrintojas Glenn Kessler įvertina situaciją po to kai jis paliko Washington Post.
Liepos 31, 2025
Kai birželį Rio de Žaneire į kasmetinę konferenciją susirinko 400 faktų tikrintojų iš viso pasaulio, nuotaika buvo įtempta. Po daugelio metų eksponentinio augimo politinis faktų tikrinimas traukėsi ir buvo kritikuojamas. Ir kažkaip, net ir faktų tikrinimui augant per pastarąjį dešimtmetį, pasaulį užplūdo ir melagingų teiginių bei naratyvų banga.
Meta“, kuri po 2016 m. išleido daugiau nei 100 mln. dolerių 100 faktų tikrinimo organizacijų finansavimui, nutraukė partnerystę su JAV faktų tikrintojais, siekdama išryškinti melagingus teiginius, ir pranešė, kad mažins veiklą visame pasaulyje. „Google“ paskelbė, kad nutrauks savo „ClaimReview“ programą – kurią padėjau skatinti – kuri didino faktų tikrinimą paieškos rezultatuose. Tuo tarpu staigus Trumpo administracijos JAV Tarptautinės plėtros agentūros panaikinimas nutraukė papildomą finansavimą faktų tikrintojams Rytų Europoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje. Rašydamas paskutinę skiltį „The Washington Post“, galvoju apie faktų tikrinimo srities padėtį. Savanoriškai išpirkiu įmonę, nutraukdamas beveik 28 metus dirbdamas laikraštyje, įskaitant daugiau nei 14 metų, praleistų dirbant „The Fact Checker“.
Peržiūrėdamas daugelį iš maždaug 3000 faktų tikrinimo darbų, kuriuos parašiau ar redagavau, aiškiai pastebiu skirtumą: 2015 m. birželį, mėnesį, kai Donaldas Trumpas nusileido „Trump Tower“ eskalatoriumi ir paskelbė, kad kandidatuos į prezidentus „Verslininkas Donaldas Trumpas yra faktų tikrintojo svajonė... ir košmaras“, – rašiau jo pranešimo kalbos faktų tikrinimo lape. Kaip mažai aš supratau, kad tai bus tiesa. Trumpas paskelbė, kad pagrindinės naujienų organizacijos yra „žmonių priešas“...
Nutraukdamas darbą su faktų tikrintojais, „Meta“ generalinis direktorius Markas Zuckerbergas melagingai teigė, kad faktų tikrintojai cenzūruoja žodžio laisvę, būdami „pernelyg politiškai šališki“, atkartodamas Trumpo administracijos argumentus. „The Washington Post“ nedalyvavo „Meta“ programoje, tačiau bet kuris „Facebook“ vartotojas galėjo atsisakyti faktų tikrintų įrašų. Daugelis faktų tikrintojų savo darbą prilygintų užkandžių maistingumo etiketėms – jose pateikiama daugiau informacijos apie internetinį turinį. Žmonės gali ignoruoti įspėjimus, lygiai taip pat, kaip žmonės gali ignoruoti maistingumo etiketes.
Tuo tarpu, nors Europos Sąjunga priėmė įstatymą – Skaitmeninių paslaugų įstatymą – siekdama užtikrinti, kad internetinės platformos kovotų su dezinformacija (pvz., pasikliaudamos faktų tikrintojais), Europos faktų tikrintojai nerimauja, kad įstatymo vykdymas gali būti susilpnintas dėl prekybos derybų su Trumpo administracija, kuri priešinasi tokiam reguliavimui.
Iš tiesų, Trumpo administracija taip pat darė spaudimą Brazilijai nutraukti internetinių platformų reguliavimą. Šis klausimas Brazilijoje yra opus, nes 2023 m. sausio 8 d. išpuolį prieš Brazilijos Kongresą įkvėpė socialinės žiniasklaidos platformose išplatinti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas sausio 6 d. išpuolis prieš JAV Kapitolijų, kurį prieš metus surengė Trumpo šalininkai. Brazilijos pareigūnai tvirtino, kad neatsižvelgs į Trumpo grasinimus, teigdami, kad socialinės žiniasklaidos platformų reguliavimas yra vartotojų saugumo klausimas, kaip ir vairavimo įstatymai. „Savireguliavimas pasirodė esąs nesėkmingas“, – sakė Brazilijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Alexandre de Moraes.
„Jūsų laisvė nereiškia laisvės pasukti netinkama kryptimi, atsitrenkti į kitą automobilį ir nužudyti kitą vairuotoją“, – faktų tikrinimo konferencijoje sakė Brazilijos Aukščiausiojo rinkimų teismo pirmininkas Cármenas Lúcia.
... Lūkestis, kad politikai laikysis tiesos, ėmė blėsti atsiradus Trumpui. Jis tvirtino, kad tūkstančiai musulmonų Naujajame Džersyje šventė rugsėjo 11-osios išpuolius – ir padvigubino savo nuomonę net po to, kai mano atliktas faktų patikrinimas įrodė, kad tai tėra fantazija. Jis išgalvojo statistiką – kad nedarbo lygis, tuo metu nustatytas ties 4,9 proc., iš tikrųjų buvo 42 proc. – ir nuolat ją kartojo, nesvarbu, kiek kartų jis tikrino faktus.
2016 m. Trumpo oponentams vis dar rūpėjo faktai. Floridos gubernatoriaus Jebo Busho (respublikono) kampanija turėjo sieną, kurioje jie skelbė teigiamus faktų patikrinimus. Ohajo gubernatorius Johnas Kasichas (respublikonas) atsisakė diskusijų temos tiesiog atsakydamas į mano klausimą dėl galimo faktų patikrinimo. Hillary Clinton darbuotojai sunkiai dirbo, kad surastų politikos ekspertų, kurie patvirtintų jos statistiką. (Jos komentarai privačiame el. pašto serveryje buvo mažiau pateisinami.)
Tačiau Trumpui nerūpėjo. Jis toliau kilo apklausose ir galiausiai laimėjo prezidento rinkimus. Kiti politikai tai pastebėjo ir pasekė jo pavyzdžiu.
... Socialinė žiniasklaida padėjo paskatinti Trumpo iškilimą ir palengvino melagingų teiginių sklaidą. Rusijos agentai 2016 m. naudojo netikras paskyras socialinėje žiniasklaidoje dezinformacijai skleisti ir kurstyti prieštaringą turinį – taktiką, kuri paskatino tokias įmones kaip „Meta“ pradėti naudoti faktų tikrintuvus klaidinančiam turiniui nustatyti. Tačiau politinės jėgos, kurios pasinaudojo melaginga informacija, tokios kaip Trumpas ir jo sąjungininkai, priešinosi tokioms pastangoms, teigdamos, kad tai yra cenzūros forma. Dabar technologijų įmonės mažina savo pastangas kovojant su dezinformacija.
Antrąją Trumpo kadenciją net tokios garbingos institucijos kaip Valstybės departamentas, kurį rašiau devynerius metus, skleidžia melą, puldamos pastangas kovoti su dezinformacija. „Europoje tūkstančiai žmonių nuteisiami už savo vyriausybių kritiką“, – liepos 22 d. X įraše teigė departamentas. „Ši orveliška žinia neapgaus Jungtinių Valstijų. Cenzūra nėra laisvė.“ (Įrašas buvo atsakas į Prancūzijos vyriausybės įrašą, kuriame reklamuojamas Skaitmeninių paslaugų įstatymas.) Kai paprašiau Valstybės departamento pateikti įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad „tūkstančiai“ žmonių buvo nuteisti, departamentas du kartus paprašė daugiau laiko atsakyti, o tada atsisakė komentuoti.
Daugelis kairiųjų ir dešiniųjų teigia, kad faktų tikrinimas yra tik dar viena nuomonės žurnalistikos forma, prisidengianti objektyvumo priedanga. Tačiau tyrimai parodė, kad trys pagrindiniai Amerikos faktų tikrintojai – „The Fact Checker“, „PolitiFact“ ir „FactCheck.org“ – bent 95 procentais atvejų panašių teiginių atžvilgiu priėjo prie tos pačios išvados. Žinoma, kai kurie gali sakyti, kad tai tik rodo, jog visi esame vienodai šališki. ...
Epochoje, kai melagingi teiginiai yra norma, daug lengviau ignoruoti faktų tikrintojus.
Delfi „Melo detektorius“
Tai viena iš svarbiausių Lietuvoje veikiančių faktų tikrinimo iniciatyvų. Veiklos būdai:
1. Tikrinimo objektų atranka. „Melo detektoriaus“ komanda stebi:
5. Tarptautinis statusas. „Delfi Melo detektorius“ yra:
Pavyzdys:
Teiginys: „Lietuvoje bus įvesta privaloma vakcinacija nuo gripo.“
Tikrinimas: nėra tokio įstatymo, Sveikatos ministerija tokio pasiūlymo nepateikė.
Įvertinimas (atsakymas): ❌ Melas.
Paaiškinimas (komentaras): informacija remiasi nepagrįstu socialinių tinklų įrašu.
Apžvalgą parengė Virgilija Dolgova ir Gediminas Kuliešis
2025-11-04
Kai birželį Rio de Žaneire į kasmetinę konferenciją susirinko 400 faktų tikrintojų iš viso pasaulio, nuotaika buvo įtempta. Po daugelio metų eksponentinio augimo politinis faktų tikrinimas traukėsi ir buvo kritikuojamas. Ir kažkaip, net ir faktų tikrinimui augant per pastarąjį dešimtmetį, pasaulį užplūdo ir melagingų teiginių bei naratyvų banga.
Meta“, kuri po 2016 m. išleido daugiau nei 100 mln. dolerių 100 faktų tikrinimo organizacijų finansavimui, nutraukė partnerystę su JAV faktų tikrintojais, siekdama išryškinti melagingus teiginius, ir pranešė, kad mažins veiklą visame pasaulyje. „Google“ paskelbė, kad nutrauks savo „ClaimReview“ programą – kurią padėjau skatinti – kuri didino faktų tikrinimą paieškos rezultatuose. Tuo tarpu staigus Trumpo administracijos JAV Tarptautinės plėtros agentūros panaikinimas nutraukė papildomą finansavimą faktų tikrintojams Rytų Europoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje. Rašydamas paskutinę skiltį „The Washington Post“, galvoju apie faktų tikrinimo srities padėtį. Savanoriškai išpirkiu įmonę, nutraukdamas beveik 28 metus dirbdamas laikraštyje, įskaitant daugiau nei 14 metų, praleistų dirbant „The Fact Checker“.
Peržiūrėdamas daugelį iš maždaug 3000 faktų tikrinimo darbų, kuriuos parašiau ar redagavau, aiškiai pastebiu skirtumą: 2015 m. birželį, mėnesį, kai Donaldas Trumpas nusileido „Trump Tower“ eskalatoriumi ir paskelbė, kad kandidatuos į prezidentus „Verslininkas Donaldas Trumpas yra faktų tikrintojo svajonė... ir košmaras“, – rašiau jo pranešimo kalbos faktų tikrinimo lape. Kaip mažai aš supratau, kad tai bus tiesa. Trumpas paskelbė, kad pagrindinės naujienų organizacijos yra „žmonių priešas“...
Nutraukdamas darbą su faktų tikrintojais, „Meta“ generalinis direktorius Markas Zuckerbergas melagingai teigė, kad faktų tikrintojai cenzūruoja žodžio laisvę, būdami „pernelyg politiškai šališki“, atkartodamas Trumpo administracijos argumentus. „The Washington Post“ nedalyvavo „Meta“ programoje, tačiau bet kuris „Facebook“ vartotojas galėjo atsisakyti faktų tikrintų įrašų. Daugelis faktų tikrintojų savo darbą prilygintų užkandžių maistingumo etiketėms – jose pateikiama daugiau informacijos apie internetinį turinį. Žmonės gali ignoruoti įspėjimus, lygiai taip pat, kaip žmonės gali ignoruoti maistingumo etiketes.
Tuo tarpu, nors Europos Sąjunga priėmė įstatymą – Skaitmeninių paslaugų įstatymą – siekdama užtikrinti, kad internetinės platformos kovotų su dezinformacija (pvz., pasikliaudamos faktų tikrintojais), Europos faktų tikrintojai nerimauja, kad įstatymo vykdymas gali būti susilpnintas dėl prekybos derybų su Trumpo administracija, kuri priešinasi tokiam reguliavimui.
Iš tiesų, Trumpo administracija taip pat darė spaudimą Brazilijai nutraukti internetinių platformų reguliavimą. Šis klausimas Brazilijoje yra opus, nes 2023 m. sausio 8 d. išpuolį prieš Brazilijos Kongresą įkvėpė socialinės žiniasklaidos platformose išplatinti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas sausio 6 d. išpuolis prieš JAV Kapitolijų, kurį prieš metus surengė Trumpo šalininkai. Brazilijos pareigūnai tvirtino, kad neatsižvelgs į Trumpo grasinimus, teigdami, kad socialinės žiniasklaidos platformų reguliavimas yra vartotojų saugumo klausimas, kaip ir vairavimo įstatymai. „Savireguliavimas pasirodė esąs nesėkmingas“, – sakė Brazilijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Alexandre de Moraes.
„Jūsų laisvė nereiškia laisvės pasukti netinkama kryptimi, atsitrenkti į kitą automobilį ir nužudyti kitą vairuotoją“, – faktų tikrinimo konferencijoje sakė Brazilijos Aukščiausiojo rinkimų teismo pirmininkas Cármenas Lúcia.
... Lūkestis, kad politikai laikysis tiesos, ėmė blėsti atsiradus Trumpui. Jis tvirtino, kad tūkstančiai musulmonų Naujajame Džersyje šventė rugsėjo 11-osios išpuolius – ir padvigubino savo nuomonę net po to, kai mano atliktas faktų patikrinimas įrodė, kad tai tėra fantazija. Jis išgalvojo statistiką – kad nedarbo lygis, tuo metu nustatytas ties 4,9 proc., iš tikrųjų buvo 42 proc. – ir nuolat ją kartojo, nesvarbu, kiek kartų jis tikrino faktus.
2016 m. Trumpo oponentams vis dar rūpėjo faktai. Floridos gubernatoriaus Jebo Busho (respublikono) kampanija turėjo sieną, kurioje jie skelbė teigiamus faktų patikrinimus. Ohajo gubernatorius Johnas Kasichas (respublikonas) atsisakė diskusijų temos tiesiog atsakydamas į mano klausimą dėl galimo faktų patikrinimo. Hillary Clinton darbuotojai sunkiai dirbo, kad surastų politikos ekspertų, kurie patvirtintų jos statistiką. (Jos komentarai privačiame el. pašto serveryje buvo mažiau pateisinami.)
Tačiau Trumpui nerūpėjo. Jis toliau kilo apklausose ir galiausiai laimėjo prezidento rinkimus. Kiti politikai tai pastebėjo ir pasekė jo pavyzdžiu.
... Socialinė žiniasklaida padėjo paskatinti Trumpo iškilimą ir palengvino melagingų teiginių sklaidą. Rusijos agentai 2016 m. naudojo netikras paskyras socialinėje žiniasklaidoje dezinformacijai skleisti ir kurstyti prieštaringą turinį – taktiką, kuri paskatino tokias įmones kaip „Meta“ pradėti naudoti faktų tikrintuvus klaidinančiam turiniui nustatyti. Tačiau politinės jėgos, kurios pasinaudojo melaginga informacija, tokios kaip Trumpas ir jo sąjungininkai, priešinosi tokioms pastangoms, teigdamos, kad tai yra cenzūros forma. Dabar technologijų įmonės mažina savo pastangas kovojant su dezinformacija.
Antrąją Trumpo kadenciją net tokios garbingos institucijos kaip Valstybės departamentas, kurį rašiau devynerius metus, skleidžia melą, puldamos pastangas kovoti su dezinformacija. „Europoje tūkstančiai žmonių nuteisiami už savo vyriausybių kritiką“, – liepos 22 d. X įraše teigė departamentas. „Ši orveliška žinia neapgaus Jungtinių Valstijų. Cenzūra nėra laisvė.“ (Įrašas buvo atsakas į Prancūzijos vyriausybės įrašą, kuriame reklamuojamas Skaitmeninių paslaugų įstatymas.) Kai paprašiau Valstybės departamento pateikti įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad „tūkstančiai“ žmonių buvo nuteisti, departamentas du kartus paprašė daugiau laiko atsakyti, o tada atsisakė komentuoti.
Daugelis kairiųjų ir dešiniųjų teigia, kad faktų tikrinimas yra tik dar viena nuomonės žurnalistikos forma, prisidengianti objektyvumo priedanga. Tačiau tyrimai parodė, kad trys pagrindiniai Amerikos faktų tikrintojai – „The Fact Checker“, „PolitiFact“ ir „FactCheck.org“ – bent 95 procentais atvejų panašių teiginių atžvilgiu priėjo prie tos pačios išvados. Žinoma, kai kurie gali sakyti, kad tai tik rodo, jog visi esame vienodai šališki. ...
Epochoje, kai melagingi teiginiai yra norma, daug lengviau ignoruoti faktų tikrintojus.
Delfi „Melo detektorius“
Tai viena iš svarbiausių Lietuvoje veikiančių faktų tikrinimo iniciatyvų. Veiklos būdai:
1. Tikrinimo objektų atranka. „Melo detektoriaus“ komanda stebi:
- socialinius tinklus (Facebook, X/Twitter, YouTube ir kt.);
- politikų, visuomenės veikėjų, žiniasklaidos viešus pasisakymus;
- skaitytojų pateiktus įtarimus, klausimus („ar tai tiesa?“).
- kelia daug visuomenės dėmesio arba pasipiktinimo;
- gali turėti realų poveikį (pvz., sveikatai, saugumui, politiniam sprendimui);
- atrodo abejotini ar prieštarauja faktams.
- faktinė analizė: ieškoma pirminio šaltinio (interviu, įrašas, dokumentas);
- patikrinimas: tikrinama, ar duomenys atitinka viešus šaltinius (pvz., Statistikos departamento, ministerijų, mokslinių tyrimų duomenų bazes);
- ekspertų konsultacija: jei tema sudėtinga (pvz., medicina, teisė, energetika), pasitelkiami nepriklausomi ekspertai;
- konteksto įvertinimas: ar teiginys ištrauktas iš konteksto, ar manipuliuojama formuluotėmis.
- ✅ tiesa – faktai atitinka tikrovę;
- ⚠️ Iš dalies tiesa – teiginyje yra teisingų elementų, bet kontekstas ar detalės klaidina;
- ❌ Melas – informacija neatitinka faktų;
- 🤔 Neįmanoma patikrinti – nėra pakankamai duomenų (pvz., nėra šaltinių ar įrodymų).
- nuorodas į pirminius šaltinius;
- paaiškinimą, kaip buvo tikrinta;
- autoriaus pavardę ir datą.
5. Tarptautinis statusas. „Delfi Melo detektorius“ yra:
- oficialus „Facebook“ partneris kovojant su klaidinančiu turiniu (jei jie pažymi įrašą kaip melagingą, „Facebook“ apriboja jo pasiekiamumą);
- patvirtintas IFCN (International Fact-Checking Network) narys – tai reiškia, kad jų darbą audituoja nepriklausomi ekspertai pagal tarptautinius faktų tikrinimo standartus.
Pavyzdys:
Teiginys: „Lietuvoje bus įvesta privaloma vakcinacija nuo gripo.“
Tikrinimas: nėra tokio įstatymo, Sveikatos ministerija tokio pasiūlymo nepateikė.
Įvertinimas (atsakymas): ❌ Melas.
Paaiškinimas (komentaras): informacija remiasi nepagrįstu socialinių tinklų įrašu.
Apžvalgą parengė Virgilija Dolgova ir Gediminas Kuliešis
2025-11-04
SENJORAI APGAULIŲ TAIKINYJE
KAIP APSISAUGOTI NUO PINIGŲ IŠVILIOJIMO IR KLAIDINANČIOS INFORMACIJOS
Kodėl ši tema tokia svarbi. Šiandien vis daugiau mūsų gyvenimo persikelia į telefoną ir internetą – čia tvarkome pinigus, skaitome naujienas, bendraujame su artimaisiais. Tačiau kartu su patogumais atsiranda ir grėsmės: klastingi sukčiai, kurie kasmet išvilioja milijonus eurų, bei klaidinanti informacija, kuri siekia paveikti mūsų nuomonę ar pasitikėjimą institucijomis.
Nors apie tai kalbama vis dažniau, kasmet apgautų senjorų skaičius ir išviliojamos pinigų sumos Lietuvoje auga. Policijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, daugėja tiek telefoninių, tiek internetinių apgavysčių atvejų. Tai rodo, kad informacijos neužtenka – reikia nuolat ją kartoti, atnaujinti ir skleisti paprastai bei suprantamai.
1. Finansinės apgaulės: kai klasta persirengia pagalba.
Apgaulė. Sukčiai nuolat keičia savo veikimo būdus, bet esmė ta pati – pasinaudoti žmogaus gerumu, pasitikėjimu ar baime. Štai keli dažniausi būdai, kaip bandoma išvilioti pinigus iš senjorų: „Banko darbuotojas“ ar „policijos pareigūnas“ skambina telefonu. Skambintojas tvirtina, kad jūsų sąskaita „užpulta“, kad būtina skubiai pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“ arba pateikti prisijungimo kodus. O
Tiesa yra tame, kad nei bankas, nei policija niekada neprašo tokių veiksmų telefonu ar SMS žinute.
Apgavystės per skelbimus ir socialinius tinklus. Netikri skelbimai apie prekes, dovanas, investicijas, loterijas, ar net „pažinčių“ puslapiai. Sukčiai prašo „avanso“, o pinigus gavę – dingsta.
El. laiškai ar žinutės „nuo valstybės institucijų“. Jos dažnai būna su netikrais logotipais ar priedais, prašančiais atsidaryti nuorodą. Tokiu būdu įrenginys gali būti užkrėstas kenkėjiška programa.
5 ženklai, kad jus bando apgauti:
2. Klaidinanti informacija ir politinės apgaulės
Apgaulė nebūtinai susijusi tik su pinigais. Vis dažniau žmonės tampa informacinių manipuliacijų aukomis – kai per socialinius tinklus ar naujienų portalus sąmoningai skleidžiami melai, pusiau tiesos ar iškraipyti faktai. Tokios žinutės dažnai siekia:
3. Ką gali padaryti senjorų organizacijos:
-Lietuvos banko „Atsargiai – finansiniai sukčiai!“
5. Pabaigai
KAIP APSISAUGOTI NUO PINIGŲ IŠVILIOJIMO IR KLAIDINANČIOS INFORMACIJOS
Kodėl ši tema tokia svarbi. Šiandien vis daugiau mūsų gyvenimo persikelia į telefoną ir internetą – čia tvarkome pinigus, skaitome naujienas, bendraujame su artimaisiais. Tačiau kartu su patogumais atsiranda ir grėsmės: klastingi sukčiai, kurie kasmet išvilioja milijonus eurų, bei klaidinanti informacija, kuri siekia paveikti mūsų nuomonę ar pasitikėjimą institucijomis.
Nors apie tai kalbama vis dažniau, kasmet apgautų senjorų skaičius ir išviliojamos pinigų sumos Lietuvoje auga. Policijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, daugėja tiek telefoninių, tiek internetinių apgavysčių atvejų. Tai rodo, kad informacijos neužtenka – reikia nuolat ją kartoti, atnaujinti ir skleisti paprastai bei suprantamai.
1. Finansinės apgaulės: kai klasta persirengia pagalba.
Apgaulė. Sukčiai nuolat keičia savo veikimo būdus, bet esmė ta pati – pasinaudoti žmogaus gerumu, pasitikėjimu ar baime. Štai keli dažniausi būdai, kaip bandoma išvilioti pinigus iš senjorų: „Banko darbuotojas“ ar „policijos pareigūnas“ skambina telefonu. Skambintojas tvirtina, kad jūsų sąskaita „užpulta“, kad būtina skubiai pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“ arba pateikti prisijungimo kodus. O
Tiesa yra tame, kad nei bankas, nei policija niekada neprašo tokių veiksmų telefonu ar SMS žinute.
Apgavystės per skelbimus ir socialinius tinklus. Netikri skelbimai apie prekes, dovanas, investicijas, loterijas, ar net „pažinčių“ puslapiai. Sukčiai prašo „avanso“, o pinigus gavę – dingsta.
El. laiškai ar žinutės „nuo valstybės institucijų“. Jos dažnai būna su netikrais logotipais ar priedais, prašančiais atsidaryti nuorodą. Tokiu būdu įrenginys gali būti užkrėstas kenkėjiška programa.
5 ženklai, kad jus bando apgauti:
- skubina priimti sprendimą („tuoj bus per vėlu!“);
- prašo atskleisti kodus, slaptažodžius ar pervesti pinigus;
- kalba labai įtikinamai, bet neleidžia patikrinti informacijos;
- skambina „iš institucijos“, bet numeris atrodo keistas;
- pažadai per saldūs, kad būtų tiesa;
2. Klaidinanti informacija ir politinės apgaulės
Apgaulė nebūtinai susijusi tik su pinigais. Vis dažniau žmonės tampa informacinių manipuliacijų aukomis – kai per socialinius tinklus ar naujienų portalus sąmoningai skleidžiami melai, pusiau tiesos ar iškraipyti faktai. Tokios žinutės dažnai siekia:
- sukiršinti žmones, skatinti nepasitikėjimą valdžia ar Europos Sąjunga;
- iškraipyti politinius įvykius, rinkimų rezultatus ar tarptautines naujienas;
- kelti emocijas – pyktį, pasipiktinimą, neapykantą.
- straipsnis nežinomame portale, be autoriaus ar šaltinio;
- tekste gausu emocingų žodžių: „skandalas“, „sąmokslas“, „valdžia slepia“;
- nuotraukos ar citatos ištrauktos iš konteksto;
- komentarai skatina pyktį, bet nepateikia faktų.
- patikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose: LRT, „Demaskuok.lt“, Europos Komisijos svetainėje;
- neplatinkite toliau žinučių, jei nesate tikri, kad jos teisingos;
- jei kyla abejonių – pasitarkite su artimaisiais ar savo organizacijos nariais;
3. Ką gali padaryti senjorų organizacijos:
- skleisti patikimą informaciją savo nariams;
- rengti trumpus mokymus ar pokalbius susirinkimų metu;
- kurti „informacijos kampelius“ su plakatais ar naujienomis;
- bendradarbiauti su vietos policija, bibliotekomis, mokyklomis;
- skatinti tarpusavio pagalbą – „pasitikrink su draugu, prieš paspausdamas“.
- policijos patarimai: www.epolicija.lt;
- RRT kampanija „Saugūs senjorai internete“
- „Demaskuok.lt“ – dezinformacijos tikrinimo portalas;
-Lietuvos banko „Atsargiai – finansiniai sukčiai!“
5. Pabaigai
Kiekvienas senjoras gali tapti savo bendruomenės informaciniu „skydeliu“. Budrumas, kritinis mąstymas ir pasitikėjimas tik patikrintais šaltiniais – tai geriausia apsauga nuo apgavysčių ir klaidinančios informacijos. Kartu mes galime sustiprinti savo bendruomenės atsparumą ir padėti vieni kitiems išlikti saugiems tiek internete, tiek kasdieniame gyvenime.
Patarimas: „Pasitikrink prieš patikėdamas. Neleisk, kad tave apgautų – nei dėl pinigų, nei dėl žinių. Mąstyk.“
A. Rodenas „Mąstytojas”
Patarimas: „Pasitikrink prieš patikėdamas. Neleisk, kad tave apgautų – nei dėl pinigų, nei dėl žinių. Mąstyk.“
A. Rodenas „Mąstytojas”
