Lietuvos EURAG asociacija nuo 2024 metų sausio 01 d. pradėjo vykdyti projektą „Visada aktyvūs“,
kurį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino finansavimui pagal Vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo 2024 – 2025 metais projektų atrankos konkurso rezultatus.
Projekto pavadinimas pasirinktas sąmoningai, nes kaip kitaip įvardinti mūsų šaunių vyresnio amžiaus žmonių, įvairiai vadinamų - ir senjorais, ir pensininkais, ir pagyvenusiais žmonėmis, tą energiją, nenuilstantį norą bendrauti, dalintis patirtimi, keliauti, šokti, dainuoti, būti matomais ir aktyviais visuomenės nariais.
Tai dvimetis projektas, kurio tikslas yra Lietuvos EURAG asociacijos narių veiklos plėtra, tautinės, patriotinės, švietėjiškos ir socialinės vyresnio amžiaus žmonių veiklos skatinimas ir viešinimas siekiant formuoti teigiamą vyresnio amžiaus žmonių ir senėjimo įvaizdį visuomenėje 2024-2025 metais.
kurį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino finansavimui pagal Vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo 2024 – 2025 metais projektų atrankos konkurso rezultatus.
Projekto pavadinimas pasirinktas sąmoningai, nes kaip kitaip įvardinti mūsų šaunių vyresnio amžiaus žmonių, įvairiai vadinamų - ir senjorais, ir pensininkais, ir pagyvenusiais žmonėmis, tą energiją, nenuilstantį norą bendrauti, dalintis patirtimi, keliauti, šokti, dainuoti, būti matomais ir aktyviais visuomenės nariais.
Tai dvimetis projektas, kurio tikslas yra Lietuvos EURAG asociacijos narių veiklos plėtra, tautinės, patriotinės, švietėjiškos ir socialinės vyresnio amžiaus žmonių veiklos skatinimas ir viešinimas siekiant formuoti teigiamą vyresnio amžiaus žmonių ir senėjimo įvaizdį visuomenėje 2024-2025 metais.
Apie mūsų susitikimą su Vilniaus miesto savivaldybės
Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriaus ir
nekilnojamojo turto skyriaus atstovais
o Svečiuojantis giminingose kitų Europos šalių organizacijose pokalbiuose dažnai kyla klausimas apie tai, ar vietos valdžia sudaro tinkamas sąlygas Nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklai, tai yra, ar suteikia patalpas ir panašiai. Stebuklų nėra, situacija įvairi, bet visiems norisi kaip geriau. Spalyje lankėmės Paryžiuje ir buvome maloniai nustebinti į kokias modernias patalpas renginiui mus pakvietė OLD‘UP organizacija. Paklausus, ar tos patalpos jiems priklauso, buvo atsakyta, kad ne, tai to Paryžiaus rajono savivaldybei priklausančios patalpos skirtos įvairių NVO veiklai ir jas galima gauti neatlygintinai pagal iš anksto suderintą grafiką.
Tai ir inspiravo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę su pasiūlymu dėl panašių sąlygų sudarymo ir mūsų miesto NVO, nes toli gražu ne visi gali pasigirti tinkamomis sąlygomis savo veiklai už prieinamą kainą. Susipažinę su Vilniaus m. savivaldybės svetainėje skelbiama informacija apie Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriui pavaldžių įstaigų sąrašu, atkreipėme dėmesį į tai, kad jų iš viso 15, iš jų 12 – biudžetinės ir faktiškai visos tos organizacijos savo pavadinime turi žodžius “vaikų ir jaunimo“ ir atrodo skirtos tik jaunimo reikmėms. Patyrinėjus tų jaunimui skirtų biudžetinių įstaigų veiklą ir finansus teko dar daugiau nustebti: kiekvienoje dešimtys darbuotojų, pilnas arba dalinis išlaikymas miesto biudžeto lėšomis, kas kai kurioms įstaigoms siekia ne vieną 100 tūkst. EUR per metus. Taigi, atrodo, kad jaunosios kartos atstovai turi puikias galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis (patalpomis, mokymais, laisvalaikio renginiais ir pan.). Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmones jungiančios organizacijos geriausiu atveju gali tikėtis panaudos būdu suteiktų patalpų, už kurias dar reikia pakloti nemažas sumas ne tik už nuomą, bet ir už komunalines paslaugas. Įvairūs duomenys rodo, kad Vilniaus miesto gyventojų tarpe senjorų ir jaunimo skaičius panašus bet dėmesys toms dviem skirtingoms gyventojų grupėms atrodo neproporcingas.
Raštu kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybę siekdami atkreipti savivaldos atstovų dėmesį į matomą neproporcingą dėmesio ir lėšų skyrimą bei prašyti, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos gauti viešąsias paslaugas tiek jaunimo, tiek senjorų organizacijoms. Vilniaus miesto vyresnio amžiaus gyventojų reikalais (išskyrus sveikatos ir socialines paslaugas) rūpintis įpareigotas būtent Jaunimo reikalų ir neformaliojo švietimo skyrius. Gal tai ir labai toliaregiška galvojant apie kartų integracijos siekius, bet tuo pačiu ir galima įtarti atmestiną vadovybės požiūrį į miesto vyresniąją kartą.
Buvome maloniai nustebinti gavę kvietimą gyvai susitikti. Toks susitkimas įvyko gruodžio 3 dieną. Dalyvavo Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriaus vedėjas Vidmantas Mitkus, patarėjas Artūras Sirajevas (kuris kuruoja taip pat veiklių senjorų programą), projektų vadovė Vaida Sakalinskienė, o taip pat savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vyriausioji specialistė Janina Aleksiukienė. Senjorams atstovavo Lietuvos EURAG asociacijos vadovė Virgilija Dolgova ir Gediminas Kuliešis bei Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovas Kęstutis Makaravičius.
Pranešimą apie situaciją Vilniaus mieste jaunimas versus senjorai padarė skyriaus vedėjas Vidmantas. Jis pripažino, kad taip – situacija šiandien yra tokia, kokia mes ją matome, tačiau yra veržlus siekis ją keisti į gerąją pusę. Šiuo metu aukščiau minėtuose vaikų ir jaunimo centruose dirba apie 400 darbuotojų, taip, centrai turi daug patalpų, jie vykdo įvairias veiklas ir tai ne tik darbas su vaikais ir jaunimu, yra ir tam tikros neformaliojo užimtumo veiklos suaugusiems, bet tikrai trūksta sisteminio požiūrio į esamą situaciją. Panašu, kad dar iš ano šimtmečio paveldėta darbo su vaikais ir jaunimu sistema reikalauja pokyčio, bet tam reikia pasitelkti mokslininkus, kurie padarytų nepriklausomą situacijos analizę ir pateiktų išvadas bei rekomendacijas.
Siekiant geriau identifikuoti įvairių gyventojų grupių (tame tarpe senjorų) neformaliojo švietimo[1] poreikius Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu buvo parengta „Neformaliojo (vaikų, jaunimo, suaugusių, senjorų) švietimo 2020 – 2023 metų situacijos identifikavimo ir neformaliojo ugdymo kokybės vertinimas Vilniaus mieste“ studija. Ją atliko Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto tyrėjų grupė. Studijos pasiūymų pagrindu 2025 metams buvo inicijuota Veiklių senjorų programa, kurios įgyvendinimui buvo skirta 200 tūkst. EUR. 19-ka konkursą laimėjusių paslaugų teikėjų pakvietė visus vyresnius nei 60 metų vilniečius nemokamai šešis mėnesius užsiimti kūrybinėmis, sportinėmis, saviugdos veiklomis ir dalyvauti socialiniame gyvenime. Pirmą kartą startavusi programa senjorams pasiūlė laisvalaikio veiklų nuo sporto ir meditacijos iki kino ir tapybos. Patarėjas Artūras sakė, jog atliktos apklausos parodė, kad programos dalyviai liko patenkinti veiklomis, kurios buvo vykdomos įgyvendinat programą. Kaip žinoma, geri rezultatai įkvepia, todėl buvome informuoti, kad 2026 metais planuojama šiai programai skirti jau 300 tūkst. EUR. Gruodžio mėnesį miesto taryba turėtų svarstyti ir tvirtinti neformaliojo švietimo koncepciją, o 2026 metais planuojama parengti Neformaliojo švietimo strategiją.
Dėl galimybės bendrai naudotis viešosiomis erdvėmis senjorų ir kitų organizacijų renginiams yra sukurta specializuota patalpų nuomos svetainė. Čia nuoroda - Active Vilnius, kur pateikiamas Vilniaus miesto ir priemiesčių patalpų žemėlapis su disponuojamų patalpų plotais ir kainomis (kurios tikrai yra nedidelės) ir atitinkamais kontaktais. Kalbant apie teigiamas bendro patalpų naudojimo puses (nebrangu, nereikia rūpintis patalpų priežiūra ir t.t.), reikia turėti galvoje ir atitinkamus nepatogumus, kurie, priklausomai nuo organizacijos dydžio, gali būti ir ne tokie maži – tai dokumentacijos saugojimo problema, netinkama lokacija ir pan.
Susitikimo metu buvo aiškiai pristatyta Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriaus dabartinė veikla ir jos perspektyvos. Skyriaus vadovo Vidmanto didelė darbo su NVO patirtis, kompetencija ir veržlumas suteikė vilties, kad jo vadovaujamas skyrius susitvarkys su visais iššūkiais ir tikrai skirs dėmesio ne tik jaunesniajai bet ir vyresniajai vilniečių kartomsai. Apibendrinant susitikimą, reikia pažymėti, kad jis buvo labai geranoriškas. Per 1,5 val. aptarėme daug aktualių klausimų ir tai mums leidžia aiškiau suprasti situaciją bei tikėtis didesnio savivaldybės dėmesio vyresniajai miesto gyventojų kartai.
Virgilija Dolgova
Gediminas Kuliešis
Socialines paslaugos vyresnio amžiaus vilniečiams
Lietuvos EURAG asociacija ankstesniais metais teikdavo pasiūlymus Vilniaus m. savivaldybės Socialinių paslaugų plano projektams, kuriamiems ir diegiamiems paslaugų kokybės standartams ir rodikliams. Pasikeitus savivaldybės administracijos struktūrai ir paslaugų planavimo principams nutarėme atnaujinti mūsų žinias šioje senjorams itin aktualioje srityje.
Lapkričio 19 d. Lietuvos EURAG organizavo susitikimą su Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės gerovės skyriaus darbuotojais. Susitikime dalyvavo ir mūsų pakviesti kolegos - Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos ir Vilniaus bočių bendrijos atstovai.
Susitikimo metu mums buvo pristatytos socialinės paslaugos, savivaldybės teikiamos pagal vyresnio amžiaus žmonių poreikius. Socialinės integracijos poskyrio vadovė Irena Kiselienė ir vyriausioji specialistė Irina Fišer, Socialinės globos ir rūpybos poskyrio vadovė Lina Gulbinė mums parinko ir pateikė būtent senjorams aktualią informaciją apie šių paslaugų planavimą, rūšis, teikimo organizavimą, apmokėjimą, kokybės kontrolę ir finansavimą; kvalifikuotai, išsamiai ir geranoriškai atsakė į mums rūpimus klausimus. Šio apsilankymo metu taip pat sužinojome, kad senjorams skirtus savivaldybės inicijuojamus projektus ir organizuojamus konkursus tvarko Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyrius.
Socialinės gerovės skyriaus darbuotojų parengtą pateiktį minėta tema išplatinome susidomėjimą išreiškusiems senjorų organizacijų atstovams.
Lietuvos EURAG asociacija ankstesniais metais teikdavo pasiūlymus Vilniaus m. savivaldybės Socialinių paslaugų plano projektams, kuriamiems ir diegiamiems paslaugų kokybės standartams ir rodikliams. Pasikeitus savivaldybės administracijos struktūrai ir paslaugų planavimo principams nutarėme atnaujinti mūsų žinias šioje senjorams itin aktualioje srityje.
Lapkričio 19 d. Lietuvos EURAG organizavo susitikimą su Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės gerovės skyriaus darbuotojais. Susitikime dalyvavo ir mūsų pakviesti kolegos - Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos ir Vilniaus bočių bendrijos atstovai.
Susitikimo metu mums buvo pristatytos socialinės paslaugos, savivaldybės teikiamos pagal vyresnio amžiaus žmonių poreikius. Socialinės integracijos poskyrio vadovė Irena Kiselienė ir vyriausioji specialistė Irina Fišer, Socialinės globos ir rūpybos poskyrio vadovė Lina Gulbinė mums parinko ir pateikė būtent senjorams aktualią informaciją apie šių paslaugų planavimą, rūšis, teikimo organizavimą, apmokėjimą, kokybės kontrolę ir finansavimą; kvalifikuotai, išsamiai ir geranoriškai atsakė į mums rūpimus klausimus. Šio apsilankymo metu taip pat sužinojome, kad senjorams skirtus savivaldybės inicijuojamus projektus ir organizuojamus konkursus tvarko Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyrius.
Socialinės gerovės skyriaus darbuotojų parengtą pateiktį minėta tema išplatinome susidomėjimą išreiškusiems senjorų organizacijų atstovams.
Nuotraukoje:
Irina Fišer, Irena Kiselienė, Lina Gulbinė
pristatymo metu
2025-09-12
Vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo tęstinis projektas
„Visada aktyvūs“ įgyvendinimas 2025m. III-IV ketvirtis LPS „Bočiai“ Pasvalio bendrija
Sveikatingumo projektas buvo įgyvendinamas rugsėjo 1-5 d., Pasvalyje vykusios stovyklos metu. Projekto metu buvo įgyvendinamos įvairios veiklos susijusios su sveikos gyvensenos skatinimu. Šiam projektui įgyvendinti gauta 700,00 EUR iš tęstinio projekto „Visada aktyvūs“ biudžeto lėšų.
Tai sustojimo ir permąstymo laikas, kur gautos žinios ir praktiniai specialistų patarimai leido nusistatyti ilgalaikius tikslus ir peržiūrėti savo įpročius. Daugiametė patirtis, motyvuojant senjorus pradėti rūpintis savimi. Programa interaktyvi, sportinė, pažintinė, kūrybinė. Daug laiko leidome gamtoje. Dėl sveikatos, laikėmės visų vyriausybės nustatytų reikalavimų, higienos, saugių atstumų, temperatūros fiksavimų ir pan. Stovyklos programa nemokama. Žaidėme, juokėmės ir sveikai bei įdomiai leidome laiką. Tikrai nenuobodžiavome! . Sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo dieninė vasaros stovykla ,,Mano sveikatos mokymai“ jau 2 metus iš eilės kviečiame gyventojus nuo 60+ metų amžiaus kartu visiems sveikai ir aktyviai džiaugtis vasara! Kiekvienas užsiregistravęs dalyvis turėjo galimybę dalyvauti 5 dienų programoje, visiškai nemokamai, lėšos iš tęstinio projekto. Programos metu buvo nustatomi šie individualūs rodikliai: didžiausias asmeniui leistinas fizinio krūvio dydis, fizinio aktyvumo žinios, kūno masės indeksas ir fizinio pajėgumo lygis. Šie parametrai buvo nustatomi programos pradžioje, ją įpusėjus ir pabaigoje. Programos metu: vertinome dalyvių individualius sveikatos rodiklius, sudarėme fizinio aktyvumo planą, kuriuose dalyvavo grupinėse fizinio aktyvumo mankštose, išklausė paskaitas fizinio aktyvumo temomis (kinezoterapeutas T. Mulevičius).Nesvarbu ar sportuoji profesionaliai ar tik savo malonumui, ar esi komandinio, ar individualaus sporto mėgėja(-s) , ši stovykla kaip tik mums! Reguliari mankšta padėjo išlaikyti puikią fizinę formą, stiprino imunitetą bei suteikė energijos. Stovyklos metu dalyviai gryname ore žaidė aktyvius žaidimus, varžėsi įvairiose rungtyse ( smiginis, taiklumo „kopėčios“, krepšinio baudų mėtymo, šaškių turnyras ir pan.). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad tik 10 proc. žmogaus sveikatą lemia sveikatos priežiūra, po 20 proc.- paveldimumas ir aplinka, o 50 proc. – gyvenimo būdas. Projekto vadovės Vidos Vegienės, psichologės Dalios Petrėnienės, kineziterapeuto Tado Mulevičiaus, Pasvalio VSB specialistės Oksanos Vaserytės, bendrosios praktikos slaugytojos-diabetologės Vidos Vegienės visose projekto veiklose dalyviai teoriškai ir praktiškai buvo supažindinami su fizinio aktyvumo svarba, jo įtaka organizmui, sveikatai ir gerai savijautai, ką turėtume žinoti apie diabetą ( buvo atliekami KMI, AKS, gliukozės kiekis kraujyje, atlikti testai “Gal Jūs sergate diabetu?), ką reikia žinoti apie pirmąją pagalbą, tai paprasti veiksmai su turimomis priemonėmis, kurie atliekami siekiant išsaugoti nukentėjusiojo gyvybę ar sustabdyti sveikatą žalojančius veiksnius, kiekvienas dalyvis buvo apmokomi pradinio gaivinimo praktinius įgūdžius, traumoms ir sužeidimams, raumenų, sausgyslių ir nervų paskirtimi ir veikimu, ligų prevencija, sveikos gyvensenos principais, teisinga mityba. Kiekvienas dalyvis teoriškai įsisavino ir praktiškai išmoko atlikti pramankštos pratimus, bazinius fizinio stiprinimo, ištvermės didinimo, tempimo ir lankstumo pratimus, taip pat suprato tokių pratimų paskirtį. Ugdėme dalyvių fizinio aktyvumo suvokimą, padedant pamatyti treniruočių naudą ir jas tęsti ne todėl, kad taip reikia, o todėl, kad norima. Pasvalio rajono savivaldybės parengties pareigūnas Linas Mainonis supažindino su "Penkių žingsnių programa tavo saugumui" , jei krizė arba karas, kaip elgtis, o Pasvalio r. policijos komisariato bendruomenės policijos pareigūnė Modesta Bertašiūtė kalbėjo kaip atskirti netikrus sukčiavimo tinklapius, nepasiduoti sukčių apgaulei, kaip apsaugoti namus nuo vagysčių ! Pagalvok prieš spausdamas „Sutinku“ – juk Tavo duomenys svarbūs! Neaiškios svetainės gali perduoti tavo informaciją trečiosioms šalims. Sukčiai taikosi į duomenų bazes.
Sveikatos gerinimo sritys:
fizinės sveikatos gerinimas- dalyviai, dalyvaudami mankštoje lavino širdies ir kraujotakos sistemą, pagerino koordinaciją, sąnarių paslankumą, sumažino griuvimų riziką ir pagerino savo nuotaiką, bus fiziškai aktyvesni, sveikesni ir laimingesni;
sveikos gyvensenos įgūdžių gerinimas- užsiėmimų metu sužinojo kokie produktai yra palankūs sveikatai ir kaip juos pasirinkti, turės daugiau žinių sveikos mitybos ir gyvensenos rekomendacijų;
psichinės sveikatos tobulinimas – užsiėmimų metu išmoko atsipalaiduoti, valdyti stresą ir nerimą, pagerino savo atmintį bei socialinius įgūdžius, galės pasidalinti įdomia patirtimi su kitais, išmoko valdyti savo emocijas.
įvykus nelaimingam atsitikimui, turime žinoti pirmos medicininės pagalbos suteikimo būdus, tam, kad sugebėti suteikti tinkamą pirmąją pagalbą nukentėjusiam;
kiekvienas iš mūsų turime atsakomybę būti pasiruošę pasirūpinti savo ir savo artimųjų saugumu krizės atveju, iš anksto pasirūpinti būtinais daiktais ir žinoti, kaip elgtis krizės metu.
LPS „Bočiai“ Pasvalio bendrija vykdydama „Mano sveikatos mokymai“ programą atsižvelgė į šios programos išreikštą garbingo amžiaus pasvaliečių norą daugiau sužinoti, mokytis apie senjorams svarbius sveikos gyvensenos aspektus. Bendrijos buveinėje, kur bendraamžiai bendraamžiams principu dalinosi savo patirtimi bei žiniomis ir įrodo, kad vyresniojo amžiaus žmonės vis dar gali gyventi aktyviai ir padėti ne tik sau, bet ir kitiems, todėl tęstinumas tokio pobūdžio yra būtinas.
Priežiūra ir pagalba neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Tikslas: Toliau užtikrinti neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms asmens slaugos poreikius namų sąlygomis, skatinant asmenų savirūpa bei gerinant jų gyvenimo kokybę.
Uždaviniai: III-IV ketvirtyje 5 bendrijos narės-savanorės po 2 val. per savaitę lanko 4 ligotus vyresnio amžiaus žmones, teikia pagalbą pagal galimybes, konsultuoja. Vyksta pokalbiai su prižiūrimais asmenimis, jų artimaisiais jų namuose, konsultacijos slaugos, sveikos gyvensenos, socialinių paslaugų klausimais, ligų ir komplikacijų prevencijos klausimais, Vyksta betarpiškas bendradarbiavimas. Savanoriškos veiklos, teikiant pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms, stiprinimas. Gyvendami mes visi tikimės sulaukti ilgesnio amžiaus ir tikrai norime būti pripažinti, tačiau norime, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su individais: teisingai, pagarbiai ir nediskriminuojant.
Atsakinga vykdytoja Janina Lukštienė.
Pasvalio bendrijos pirmininkė Vida Vegienė
„Visada aktyvūs“ įgyvendinimas 2025m. III-IV ketvirtis LPS „Bočiai“ Pasvalio bendrija
Sveikatingumo projektas buvo įgyvendinamas rugsėjo 1-5 d., Pasvalyje vykusios stovyklos metu. Projekto metu buvo įgyvendinamos įvairios veiklos susijusios su sveikos gyvensenos skatinimu. Šiam projektui įgyvendinti gauta 700,00 EUR iš tęstinio projekto „Visada aktyvūs“ biudžeto lėšų.
Tai sustojimo ir permąstymo laikas, kur gautos žinios ir praktiniai specialistų patarimai leido nusistatyti ilgalaikius tikslus ir peržiūrėti savo įpročius. Daugiametė patirtis, motyvuojant senjorus pradėti rūpintis savimi. Programa interaktyvi, sportinė, pažintinė, kūrybinė. Daug laiko leidome gamtoje. Dėl sveikatos, laikėmės visų vyriausybės nustatytų reikalavimų, higienos, saugių atstumų, temperatūros fiksavimų ir pan. Stovyklos programa nemokama. Žaidėme, juokėmės ir sveikai bei įdomiai leidome laiką. Tikrai nenuobodžiavome! . Sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo dieninė vasaros stovykla ,,Mano sveikatos mokymai“ jau 2 metus iš eilės kviečiame gyventojus nuo 60+ metų amžiaus kartu visiems sveikai ir aktyviai džiaugtis vasara! Kiekvienas užsiregistravęs dalyvis turėjo galimybę dalyvauti 5 dienų programoje, visiškai nemokamai, lėšos iš tęstinio projekto. Programos metu buvo nustatomi šie individualūs rodikliai: didžiausias asmeniui leistinas fizinio krūvio dydis, fizinio aktyvumo žinios, kūno masės indeksas ir fizinio pajėgumo lygis. Šie parametrai buvo nustatomi programos pradžioje, ją įpusėjus ir pabaigoje. Programos metu: vertinome dalyvių individualius sveikatos rodiklius, sudarėme fizinio aktyvumo planą, kuriuose dalyvavo grupinėse fizinio aktyvumo mankštose, išklausė paskaitas fizinio aktyvumo temomis (kinezoterapeutas T. Mulevičius).Nesvarbu ar sportuoji profesionaliai ar tik savo malonumui, ar esi komandinio, ar individualaus sporto mėgėja(-s) , ši stovykla kaip tik mums! Reguliari mankšta padėjo išlaikyti puikią fizinę formą, stiprino imunitetą bei suteikė energijos. Stovyklos metu dalyviai gryname ore žaidė aktyvius žaidimus, varžėsi įvairiose rungtyse ( smiginis, taiklumo „kopėčios“, krepšinio baudų mėtymo, šaškių turnyras ir pan.). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad tik 10 proc. žmogaus sveikatą lemia sveikatos priežiūra, po 20 proc.- paveldimumas ir aplinka, o 50 proc. – gyvenimo būdas. Projekto vadovės Vidos Vegienės, psichologės Dalios Petrėnienės, kineziterapeuto Tado Mulevičiaus, Pasvalio VSB specialistės Oksanos Vaserytės, bendrosios praktikos slaugytojos-diabetologės Vidos Vegienės visose projekto veiklose dalyviai teoriškai ir praktiškai buvo supažindinami su fizinio aktyvumo svarba, jo įtaka organizmui, sveikatai ir gerai savijautai, ką turėtume žinoti apie diabetą ( buvo atliekami KMI, AKS, gliukozės kiekis kraujyje, atlikti testai “Gal Jūs sergate diabetu?), ką reikia žinoti apie pirmąją pagalbą, tai paprasti veiksmai su turimomis priemonėmis, kurie atliekami siekiant išsaugoti nukentėjusiojo gyvybę ar sustabdyti sveikatą žalojančius veiksnius, kiekvienas dalyvis buvo apmokomi pradinio gaivinimo praktinius įgūdžius, traumoms ir sužeidimams, raumenų, sausgyslių ir nervų paskirtimi ir veikimu, ligų prevencija, sveikos gyvensenos principais, teisinga mityba. Kiekvienas dalyvis teoriškai įsisavino ir praktiškai išmoko atlikti pramankštos pratimus, bazinius fizinio stiprinimo, ištvermės didinimo, tempimo ir lankstumo pratimus, taip pat suprato tokių pratimų paskirtį. Ugdėme dalyvių fizinio aktyvumo suvokimą, padedant pamatyti treniruočių naudą ir jas tęsti ne todėl, kad taip reikia, o todėl, kad norima. Pasvalio rajono savivaldybės parengties pareigūnas Linas Mainonis supažindino su "Penkių žingsnių programa tavo saugumui" , jei krizė arba karas, kaip elgtis, o Pasvalio r. policijos komisariato bendruomenės policijos pareigūnė Modesta Bertašiūtė kalbėjo kaip atskirti netikrus sukčiavimo tinklapius, nepasiduoti sukčių apgaulei, kaip apsaugoti namus nuo vagysčių ! Pagalvok prieš spausdamas „Sutinku“ – juk Tavo duomenys svarbūs! Neaiškios svetainės gali perduoti tavo informaciją trečiosioms šalims. Sukčiai taikosi į duomenų bazes.
Sveikatos gerinimo sritys:
fizinės sveikatos gerinimas- dalyviai, dalyvaudami mankštoje lavino širdies ir kraujotakos sistemą, pagerino koordinaciją, sąnarių paslankumą, sumažino griuvimų riziką ir pagerino savo nuotaiką, bus fiziškai aktyvesni, sveikesni ir laimingesni;
sveikos gyvensenos įgūdžių gerinimas- užsiėmimų metu sužinojo kokie produktai yra palankūs sveikatai ir kaip juos pasirinkti, turės daugiau žinių sveikos mitybos ir gyvensenos rekomendacijų;
psichinės sveikatos tobulinimas – užsiėmimų metu išmoko atsipalaiduoti, valdyti stresą ir nerimą, pagerino savo atmintį bei socialinius įgūdžius, galės pasidalinti įdomia patirtimi su kitais, išmoko valdyti savo emocijas.
įvykus nelaimingam atsitikimui, turime žinoti pirmos medicininės pagalbos suteikimo būdus, tam, kad sugebėti suteikti tinkamą pirmąją pagalbą nukentėjusiam;
kiekvienas iš mūsų turime atsakomybę būti pasiruošę pasirūpinti savo ir savo artimųjų saugumu krizės atveju, iš anksto pasirūpinti būtinais daiktais ir žinoti, kaip elgtis krizės metu.
- Siekiant įtraukti kuo daugiau pagyvenusių asmenų į sveikatos stiprinimo veiklą ir skatinti jų fizinį aktyvumą kasdieniniame gyvenime, informacijos sklaidai buvo paruošti ir paviešinti Pasvalio Bočiai facebook paskyroje, taip pat buvo išsiųsti 3 informaciniai pranešimai spaudai „Darbas“, paruoštos po 75 vnt. skrajutės “Kas gali prisijungti?, „Programos nauda“ , „Ką turėtume žinoti apie diabetą?“ „Sveikos mitybos ir gyvensenos rekomendacijos“ ,“Pirmoji pagalba“, “Penkių žingsnių programa tavo saugumui“
LPS „Bočiai“ Pasvalio bendrija vykdydama „Mano sveikatos mokymai“ programą atsižvelgė į šios programos išreikštą garbingo amžiaus pasvaliečių norą daugiau sužinoti, mokytis apie senjorams svarbius sveikos gyvensenos aspektus. Bendrijos buveinėje, kur bendraamžiai bendraamžiams principu dalinosi savo patirtimi bei žiniomis ir įrodo, kad vyresniojo amžiaus žmonės vis dar gali gyventi aktyviai ir padėti ne tik sau, bet ir kitiems, todėl tęstinumas tokio pobūdžio yra būtinas.
Priežiūra ir pagalba neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Tikslas: Toliau užtikrinti neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms asmens slaugos poreikius namų sąlygomis, skatinant asmenų savirūpa bei gerinant jų gyvenimo kokybę.
Uždaviniai: III-IV ketvirtyje 5 bendrijos narės-savanorės po 2 val. per savaitę lanko 4 ligotus vyresnio amžiaus žmones, teikia pagalbą pagal galimybes, konsultuoja. Vyksta pokalbiai su prižiūrimais asmenimis, jų artimaisiais jų namuose, konsultacijos slaugos, sveikos gyvensenos, socialinių paslaugų klausimais, ligų ir komplikacijų prevencijos klausimais, Vyksta betarpiškas bendradarbiavimas. Savanoriškos veiklos, teikiant pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms, stiprinimas. Gyvendami mes visi tikimės sulaukti ilgesnio amžiaus ir tikrai norime būti pripažinti, tačiau norime, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su individais: teisingai, pagarbiai ir nediskriminuojant.
Atsakinga vykdytoja Janina Lukštienė.
Pasvalio bendrijos pirmininkė Vida Vegienė
2025-07-14
APIE SAVANORIŠKĄ VEIKLĄ IR JOS FORMALIĄJĄ PUSĘ
Savo kasdieniniame gyvenime susiduriame su įvairiomis patirtimis. Tai ir mokymasis, ir darbinė veikla, ir šeimos reikalai, bet greta to neatsiejama mūsų egzistencijos dalis yra ir aplinkinis pasaulis, kurio poveikį kiekvienas iš mūsų išjaučiame savaip: vieni esame jautresni, kiti – abejingesni. Bet sunku būtų rasti žmogų, kuris tam tikromis aplinkybėmis nebūtų ištiesęs pagalbos ranką kitam žmogui ar gyvūnui. Tai galima sakyti ir yra savanorystės užuomazga. Kuo žmogus empatiškesnis tuo daugiau jis linksta į bendruomeniškumą, tuo dažniau jis rūpinasi ir padeda kitiems. Ir jeigu tokia pagalba teikiama neatlygintinai, tai ir yra tikroji savanorystė. Dar svarbesnę rolę vaidina kolektyvinė savanorystė. Tokia veikla yra labai matoma ir vertinama visuomenėje, ji svariai prisideda prie visuomenės gerovės.
Europos Sąjungoje savanoriška veikla pradėta intensyviai populiarinti 2009 metais. Lietuvoje savanoriškos veiklos įstatymas priimtas 2011 m. birželio 22 d., paskutinė šio įstatymo redakcija įsigaliojo 2024 metų liepos 01 d. Šiame įstatyme savanoriu įvardijamas fizinis asmuo, laisva valia neatlyginamai skiriantis laiką, žinias ir gebėjimus savanoriškai veiklai. Savanoriška veikla – savanorio laisva valia neatlyginamai vykdoma visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanoriškos veiklos žodinėje arba rašytinėje sutartyje, sudarytoje tarp savanorio ir priimančiosios ir (ar) koordinuojančiosios organizacijos.
LR nevyriausybinių organizacijų (NVO) plėtros įstatymas nevyriausybinę organizaciją apibrėžia, kaip nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. NVO sektorius Lietuvoje nuolat stiprėja, daro svarbią įtaką šalies visuomenės gyvenimui.
Ką mes, NVO atstovai turime žinoti apie savanoriškos veiklos organizavimo ir įgyvendinimo tvarką remiantis LR savanoriškos veiklos įstatymu?
Savanorystė gali būti labai įvairių formų: savanoriška veikla, savanoriška tarnyba, vietinė, nacionalinė ir tarptautinė savanoriška veikla, specializuota veikla, konkrečios amžiaus grupės atstovų veikla, trumpalaikė ir ilgalaikė. Ilgalaike savanorio veikla laikoma veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, sudarytą ne trumpesniam kaip 60 dienų laikotarpiui. Darbą su savanoriais gali vykdyti priimančios arba koordinuojančios organizacijos. Koordinuojančios organizacijos yra kaip skėtinės priimančiosioms organizacijoms: jos gal organizuotai ruošti ir nukreipti savanorius priimančiosioms organizacijoms. Asociacijos ir kitos NVO įvardijamos kaip priimančios organizacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiose organizacijose savanorišką veiklą gali vykdyti kaip patys organizacijos nariai, taip ir ne nariai, o kiti žmonės pakviesti kokiai tai konkrečiai neatlygintinai veiklai, pavyzdžiui organizacijai priklausančio meninio kolektyvo vadovas, apskaitos paslaugas teikiantis asmuo, jaunuolis, sutikęs ribotą laiką padėti kokioje tai konkrečioje veikloje ir panašiai.
Rašytinė dvišalė savanoriškos veiklos sutartis tarp priimančiosios organizacijos ir savanorio privalo būti sudaroma, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) vykdoma ilgalaikė savanoriška veikla;
2) vykdoma savanoriška veikla ir numatoma kompensuoti su savanoriška veikla susijusias išlaidas;
3) sudaryti savanoriškos veiklos sutartį pageidauja viena iš šalių.
Dvišalėje savanoriškos veiklos sutartyje apibrėžiami šalių įsipareigojimai bei atsakomybės, savanoriškos veiklos trukmė, išlaidų susijusių su savanoriška veikla kompensavimas, šios sutarties galiojimo, nutraukimo ir pasibaigimo sąlygos.
Mums svarbios yra ir Savanoriškos veiklos įstatymo 13 straipsnio nuostatos:
13 straipsnis. Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimas, apmokėjimas
1. Priimančioji organizacija arba koordinuojančioji organizacija, įgyvendindama veiklas, finansuojamas valstybės ar savivaldybės biudžeto arba kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšomis, gali kompensuoti savanoriui su savanoriška veikla susijusias:
1) kelionės išlaidas;
2) nakvynės išlaidas;
3) maitinimosi išlaidas;
4) pašto, ryšio paslaugų išlaidas;
5) mokymų, susijusių su savanorio parengimu vykdyti numatytą savanorišką veiklą, dalyvių registravimosi dalyvauti renginyje išlaidas;
6) savanoriškai veiklai vykdyti reikalingų priemonių, specialiųjų drabužių įsigijimo išlaidas;
7) savanoriškos veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu patiriamas sveikatos ir civilinės atsakomybės draudimo išlaidas;
8) kitas tarptautinėse savanoriškos veiklos programose nustatytas išlaidas;
9) kitas tiesiogiai su savanoriškos veiklos vykdymu susijusias ir su priimančiąja organizacija ir (ar) koordinuojančiąja organizacija suderintas išlaidas.
2. Ilgalaikę savanorišką veiklą vykdančiam savanoriui gali būti kompensuojamos šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4–9 punktuose nurodytos išlaidos ir skiriami dienpinigiai, jeigu yra tenkinamos visos šioje dalyje išvardytos sąlygos:
1) savanoriui nėra kompensuojamos išlaidos pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą;
2) veiklos organizatorius savanoriškos veiklos metu neaprūpina savanorių reikalingomis priemonėmis ir (ar) paslaugomis;
3) savanoriška veikla vykdoma nepertraukiamai ilgiau negu 4 darbo valandas per dieną.
3. Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygas, dienpinigių dydžius ir dienpinigių skyrimo ir išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 757 patvirtino Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygų, dienpinigių dydžių ir dienpinigių skyrimo ir išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą. Tvarkos aprašas taikomas įgyvendinant savanorišką veiklą, finansuojamą valstybės ar savivaldybės biudžeto arba kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšomis, išskyrus savanorišką tarnybą. Svarbesni aprašo momentai:
- su savanoriška veikla susijusias išlaidas savanoriui galima kompensuoti arba išmokėti avansu. Abiem atvejais tokios išlaidos turi būti pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais (bilietais, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai, sąskaitos faktūros, arba PVM sąskaitos faktūros, sąskaitų išrašai ir kt.);
- kelionės į savanoriškos veiklos vykdymo vietą ir iš jos, jei savanoris vyksta nuosava ar kitais teisėtais pagrindais valdoma transporto priemone, sunaudoto kuro įsigijimo išlaidos kompensuojamos, atsižvelgiant į kelionės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (kuro sunaudojimo normas 100 kilometrų). Kuro įsigijimo kaina nustatoma pagal savanorio pateiktus faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus;
- savanoriui, vykdančiam ilgalaikę savanorišką veiklą ar savanorišką tarnybą ir atitinkančiam Savanoriškos veiklos įstatymo 13 straipsnio 2 ar 4 dalyje nurodytas sąlygas, už kiekvieną savanoriškos veiklos dieną gali būti skiriami dienpinigiai, kurių dydis nustatytas Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“, (Lietuvos Respublikoje dienpinigiai – 28 EUR);
- skiriant dienpinigius, savanoris turi turėti galiojančią savanoriškos veiklos sutartį;
- vykstant vykdyti savanoriškos veiklos į užsienį, už savanoriškos veiklos dieną, kurią išvykstama, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal Sąraše valstybei, į kurią vykstama, nustatytą dydį.
Savanoriškos veiklos sutarčių pavyzdžių galima rasti internete, tik jas reikia tinkamai pritaikyti savo organizacijai.
Plačiau apie savanorystę - Jaunimo reikalų agentūra: https://jra.lt/dirbantiems/suzinok-daugiau/savanoryste
Kitos nuorodos:
https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/savanoryste-lietuvoje-ka-verta-zinoti/
https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/savanorystes-ideja-ir-vertybes-skleidziancioms-organizacijoms-ir-aktyviausiems-savanoriams-metu-ivertinimai/
Pagarba ir padėka visiems savanoriškų veiklų dalyviams!
Parengė Virgilija Dolgova
Savo kasdieniniame gyvenime susiduriame su įvairiomis patirtimis. Tai ir mokymasis, ir darbinė veikla, ir šeimos reikalai, bet greta to neatsiejama mūsų egzistencijos dalis yra ir aplinkinis pasaulis, kurio poveikį kiekvienas iš mūsų išjaučiame savaip: vieni esame jautresni, kiti – abejingesni. Bet sunku būtų rasti žmogų, kuris tam tikromis aplinkybėmis nebūtų ištiesęs pagalbos ranką kitam žmogui ar gyvūnui. Tai galima sakyti ir yra savanorystės užuomazga. Kuo žmogus empatiškesnis tuo daugiau jis linksta į bendruomeniškumą, tuo dažniau jis rūpinasi ir padeda kitiems. Ir jeigu tokia pagalba teikiama neatlygintinai, tai ir yra tikroji savanorystė. Dar svarbesnę rolę vaidina kolektyvinė savanorystė. Tokia veikla yra labai matoma ir vertinama visuomenėje, ji svariai prisideda prie visuomenės gerovės.
Europos Sąjungoje savanoriška veikla pradėta intensyviai populiarinti 2009 metais. Lietuvoje savanoriškos veiklos įstatymas priimtas 2011 m. birželio 22 d., paskutinė šio įstatymo redakcija įsigaliojo 2024 metų liepos 01 d. Šiame įstatyme savanoriu įvardijamas fizinis asmuo, laisva valia neatlyginamai skiriantis laiką, žinias ir gebėjimus savanoriškai veiklai. Savanoriška veikla – savanorio laisva valia neatlyginamai vykdoma visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanoriškos veiklos žodinėje arba rašytinėje sutartyje, sudarytoje tarp savanorio ir priimančiosios ir (ar) koordinuojančiosios organizacijos.
LR nevyriausybinių organizacijų (NVO) plėtros įstatymas nevyriausybinę organizaciją apibrėžia, kaip nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. NVO sektorius Lietuvoje nuolat stiprėja, daro svarbią įtaką šalies visuomenės gyvenimui.
Ką mes, NVO atstovai turime žinoti apie savanoriškos veiklos organizavimo ir įgyvendinimo tvarką remiantis LR savanoriškos veiklos įstatymu?
Savanorystė gali būti labai įvairių formų: savanoriška veikla, savanoriška tarnyba, vietinė, nacionalinė ir tarptautinė savanoriška veikla, specializuota veikla, konkrečios amžiaus grupės atstovų veikla, trumpalaikė ir ilgalaikė. Ilgalaike savanorio veikla laikoma veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, sudarytą ne trumpesniam kaip 60 dienų laikotarpiui. Darbą su savanoriais gali vykdyti priimančios arba koordinuojančios organizacijos. Koordinuojančios organizacijos yra kaip skėtinės priimančiosioms organizacijoms: jos gal organizuotai ruošti ir nukreipti savanorius priimančiosioms organizacijoms. Asociacijos ir kitos NVO įvardijamos kaip priimančios organizacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiose organizacijose savanorišką veiklą gali vykdyti kaip patys organizacijos nariai, taip ir ne nariai, o kiti žmonės pakviesti kokiai tai konkrečiai neatlygintinai veiklai, pavyzdžiui organizacijai priklausančio meninio kolektyvo vadovas, apskaitos paslaugas teikiantis asmuo, jaunuolis, sutikęs ribotą laiką padėti kokioje tai konkrečioje veikloje ir panašiai.
Rašytinė dvišalė savanoriškos veiklos sutartis tarp priimančiosios organizacijos ir savanorio privalo būti sudaroma, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) vykdoma ilgalaikė savanoriška veikla;
2) vykdoma savanoriška veikla ir numatoma kompensuoti su savanoriška veikla susijusias išlaidas;
3) sudaryti savanoriškos veiklos sutartį pageidauja viena iš šalių.
Dvišalėje savanoriškos veiklos sutartyje apibrėžiami šalių įsipareigojimai bei atsakomybės, savanoriškos veiklos trukmė, išlaidų susijusių su savanoriška veikla kompensavimas, šios sutarties galiojimo, nutraukimo ir pasibaigimo sąlygos.
Mums svarbios yra ir Savanoriškos veiklos įstatymo 13 straipsnio nuostatos:
13 straipsnis. Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimas, apmokėjimas
1. Priimančioji organizacija arba koordinuojančioji organizacija, įgyvendindama veiklas, finansuojamas valstybės ar savivaldybės biudžeto arba kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšomis, gali kompensuoti savanoriui su savanoriška veikla susijusias:
1) kelionės išlaidas;
2) nakvynės išlaidas;
3) maitinimosi išlaidas;
4) pašto, ryšio paslaugų išlaidas;
5) mokymų, susijusių su savanorio parengimu vykdyti numatytą savanorišką veiklą, dalyvių registravimosi dalyvauti renginyje išlaidas;
6) savanoriškai veiklai vykdyti reikalingų priemonių, specialiųjų drabužių įsigijimo išlaidas;
7) savanoriškos veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu patiriamas sveikatos ir civilinės atsakomybės draudimo išlaidas;
8) kitas tarptautinėse savanoriškos veiklos programose nustatytas išlaidas;
9) kitas tiesiogiai su savanoriškos veiklos vykdymu susijusias ir su priimančiąja organizacija ir (ar) koordinuojančiąja organizacija suderintas išlaidas.
2. Ilgalaikę savanorišką veiklą vykdančiam savanoriui gali būti kompensuojamos šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4–9 punktuose nurodytos išlaidos ir skiriami dienpinigiai, jeigu yra tenkinamos visos šioje dalyje išvardytos sąlygos:
1) savanoriui nėra kompensuojamos išlaidos pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą;
2) veiklos organizatorius savanoriškos veiklos metu neaprūpina savanorių reikalingomis priemonėmis ir (ar) paslaugomis;
3) savanoriška veikla vykdoma nepertraukiamai ilgiau negu 4 darbo valandas per dieną.
3. Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygas, dienpinigių dydžius ir dienpinigių skyrimo ir išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 757 patvirtino Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygų, dienpinigių dydžių ir dienpinigių skyrimo ir išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą. Tvarkos aprašas taikomas įgyvendinant savanorišką veiklą, finansuojamą valstybės ar savivaldybės biudžeto arba kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšomis, išskyrus savanorišką tarnybą. Svarbesni aprašo momentai:
- su savanoriška veikla susijusias išlaidas savanoriui galima kompensuoti arba išmokėti avansu. Abiem atvejais tokios išlaidos turi būti pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais (bilietais, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai, sąskaitos faktūros, arba PVM sąskaitos faktūros, sąskaitų išrašai ir kt.);
- kelionės į savanoriškos veiklos vykdymo vietą ir iš jos, jei savanoris vyksta nuosava ar kitais teisėtais pagrindais valdoma transporto priemone, sunaudoto kuro įsigijimo išlaidos kompensuojamos, atsižvelgiant į kelionės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (kuro sunaudojimo normas 100 kilometrų). Kuro įsigijimo kaina nustatoma pagal savanorio pateiktus faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus;
- savanoriui, vykdančiam ilgalaikę savanorišką veiklą ar savanorišką tarnybą ir atitinkančiam Savanoriškos veiklos įstatymo 13 straipsnio 2 ar 4 dalyje nurodytas sąlygas, už kiekvieną savanoriškos veiklos dieną gali būti skiriami dienpinigiai, kurių dydis nustatytas Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“, (Lietuvos Respublikoje dienpinigiai – 28 EUR);
- skiriant dienpinigius, savanoris turi turėti galiojančią savanoriškos veiklos sutartį;
- vykstant vykdyti savanoriškos veiklos į užsienį, už savanoriškos veiklos dieną, kurią išvykstama, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal Sąraše valstybei, į kurią vykstama, nustatytą dydį.
Savanoriškos veiklos sutarčių pavyzdžių galima rasti internete, tik jas reikia tinkamai pritaikyti savo organizacijai.
Plačiau apie savanorystę - Jaunimo reikalų agentūra: https://jra.lt/dirbantiems/suzinok-daugiau/savanoryste
Kitos nuorodos:
https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/savanoryste-lietuvoje-ka-verta-zinoti/
https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/savanorystes-ideja-ir-vertybes-skleidziancioms-organizacijoms-ir-aktyviausiems-savanoriams-metu-ivertinimai/
Pagarba ir padėka visiems savanoriškų veiklų dalyviams!
Parengė Virgilija Dolgova
2025-06-12
Savanorystės lokomotyvas skinasi kelią
Rengiant paraiškas finansavimui gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kvietimams, skirtiems pagyvenusių žmonių poreikiams spręsti vėl ir vėl tenka grįžti prie savanorystės reikalų – atnaujinti žiniais, pasitiklinti nformaciją prisiminti tai, kas buvo seniai žinoma, bet nusėdo giliai atminties kloduose. Taip atsitiko ir šį kartą, kai ieškodamas informacijos Atviros Lietuvos fondo archyve aptikau dar 2021 m. sausio 21 d. paskelbtą Neringos Kurapkaitienės straipsnį „Gana vertinti nevyriausybines organizacijas kaip grėsmes ir konkurentes, laikas pradėti remtis jų kompetencija“. (Neringa Kurapkaitienė, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto lektorė, knygos „Darbo su savanoriais pagrindai“ autorė bei savanorystės konsultantė).
Štai, ką ji atsako, ką reikia daryti NVO, kad ji taptų pripažinta, riebia, puikiai veikiančia visuomenės ląstele. Ir pirmas dalykas ko yra klausiama atvykstant konsultuoti į organizaciją apie darbą su savanoriais, būna: ką jūsų savanoriai veikia, kam jūsų reikia? Ir jeigu jūsų reikia tik jums patiems, tai gal iš tiesų niekam nereikia? Tai provokatyvu, tačiau įsivardinus atsiskleidžia kiek organizacijos laikysenoje yra imitavimo ir kiek įsivardintos prasmingos veiklos. Ir jeigu organizacijos vadovai, aktyvas negali aiškia suformuluoti atsakymo į iškeltą klausimą, tai reikia tada drąsiai prisipažinti, kad galbūt reikia sukti kitu gyvenimo keliu. Tačiau jeigu organizacija suvokia, kad jos reikia ir kad tai, ką ji daro, yra kitų poreikis, o ne savatikslis – reikia pradėti garsiai kalbėti. Niekaip kitaip nepasieksite kitų žmonių, kaip tiktai kalbėdami apie jų realybę.
Antras žingsnis - atstovėti, o tai nėra atstovauti. Tai yra reikalauti! Reikalavimas mūsų savimonėje atrodo bjauriai ir negražiai. Pavyzdžiui, rašyti savivaldybei raštą: „Kaip taip nutiko, kad jūs skiriate tokią sumą biudžetinei įstaigai, o nevyriausybinei organizacijai net pusės tiek neskyrėte, nors ji užsiima ta pačia veikla? Kaip taip nutiko, kad jūsų biudžete yra numatyta vieniems ir nėra numatyta kitiems?“ Tai yra akinti. Tam, kad atsirastų nauji dalykai, senieji turi būti sugriauti.
Taip, esame įpratę, kad valstybės įstaigoms skiriame procentą biudžeto. Reikia formuoti naują įprotį dalį biudžeto skirti ir NVO. Niekas savo noru ir laisva valia to nepadarys. Be konflikto kartais dalykai nekinta. NVO svarbu kelti klausimus apie neatitikimus, neadekvatumus, pražiūrėjimą. Ir, deja, kai NVO eina su savivaldybe tartis dėl patalpų ir gauna tokias, kuriose tiesiog neįmanoma būti dėl avarinės būklės, su tekstu: „mokėkite nuomą“ – tai yra situacija, kai gražūs raštai nepadės. Padės adekvatus atsakymas apie patyčias ir žiniasklaidos pasitelkimas. Mandagi ir pagarbi laikysena iš NVO neretai sukuria būvį, kuris valstybei reiškia: nieko joms nereikia, tegul žaidžia savo gerus žaidimus.
Iš kitos pusės, negalima absoliutinti, kad kiekviena NVO, kuri yra agresyvi, yra kokybiškai dirbanti organizacija. Neretai tos agresijos kaip tik trūksta toms, kurios tikrai labai gilinasi į turinį ir yra empatiškos žmonių problematikai. Apgailėtina, kad mūsų visuomenėje visiškai pamirštamas subsidiarumo principas, kad tas, kas turi daugiau galios, turi pirmasis rodyti iniciatyvą mažiau galios turinčiam. Tokiais atvejais labai jo reikėtų.
Tačiau yra ir daug gražių apraiškų, pavyzdžiui, vienos iš ministerijų jaunimo savanoriškos tarnybos programoje labai aiškiai įvardyta, kad koordinuojančios organizacijos gali būti tik nevyriausybinės organizacijos, arba savivaldybės, perkančios socialines paslaugas iš NVO sektoriaus. Po truputį judama lėšų perskirstymo NVO sektoriaus naudai linkme, dirvą „minkština“ NVO taryba, NVO koalicija. Bet nepaisant to, šis laukas negali ramiai gyventi, NVO sektorius turi būti parengtyje, budėti ir kovoti.
Pilną straipsnį skaitykite čia:
https://olf.lt/n-kurapkaitiene-gana-vertinti-nevyriausybines-organizacijas-kaip-gresmes-ir-konkurentes-laikas-pradeti-remtis-ju-kompetencija/
Parengė Gediminas Kuliešis.
Rengiant paraiškas finansavimui gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kvietimams, skirtiems pagyvenusių žmonių poreikiams spręsti vėl ir vėl tenka grįžti prie savanorystės reikalų – atnaujinti žiniais, pasitiklinti nformaciją prisiminti tai, kas buvo seniai žinoma, bet nusėdo giliai atminties kloduose. Taip atsitiko ir šį kartą, kai ieškodamas informacijos Atviros Lietuvos fondo archyve aptikau dar 2021 m. sausio 21 d. paskelbtą Neringos Kurapkaitienės straipsnį „Gana vertinti nevyriausybines organizacijas kaip grėsmes ir konkurentes, laikas pradėti remtis jų kompetencija“. (Neringa Kurapkaitienė, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto lektorė, knygos „Darbo su savanoriais pagrindai“ autorė bei savanorystės konsultantė).
Štai, ką ji atsako, ką reikia daryti NVO, kad ji taptų pripažinta, riebia, puikiai veikiančia visuomenės ląstele. Ir pirmas dalykas ko yra klausiama atvykstant konsultuoti į organizaciją apie darbą su savanoriais, būna: ką jūsų savanoriai veikia, kam jūsų reikia? Ir jeigu jūsų reikia tik jums patiems, tai gal iš tiesų niekam nereikia? Tai provokatyvu, tačiau įsivardinus atsiskleidžia kiek organizacijos laikysenoje yra imitavimo ir kiek įsivardintos prasmingos veiklos. Ir jeigu organizacijos vadovai, aktyvas negali aiškia suformuluoti atsakymo į iškeltą klausimą, tai reikia tada drąsiai prisipažinti, kad galbūt reikia sukti kitu gyvenimo keliu. Tačiau jeigu organizacija suvokia, kad jos reikia ir kad tai, ką ji daro, yra kitų poreikis, o ne savatikslis – reikia pradėti garsiai kalbėti. Niekaip kitaip nepasieksite kitų žmonių, kaip tiktai kalbėdami apie jų realybę.
Antras žingsnis - atstovėti, o tai nėra atstovauti. Tai yra reikalauti! Reikalavimas mūsų savimonėje atrodo bjauriai ir negražiai. Pavyzdžiui, rašyti savivaldybei raštą: „Kaip taip nutiko, kad jūs skiriate tokią sumą biudžetinei įstaigai, o nevyriausybinei organizacijai net pusės tiek neskyrėte, nors ji užsiima ta pačia veikla? Kaip taip nutiko, kad jūsų biudžete yra numatyta vieniems ir nėra numatyta kitiems?“ Tai yra akinti. Tam, kad atsirastų nauji dalykai, senieji turi būti sugriauti.
Taip, esame įpratę, kad valstybės įstaigoms skiriame procentą biudžeto. Reikia formuoti naują įprotį dalį biudžeto skirti ir NVO. Niekas savo noru ir laisva valia to nepadarys. Be konflikto kartais dalykai nekinta. NVO svarbu kelti klausimus apie neatitikimus, neadekvatumus, pražiūrėjimą. Ir, deja, kai NVO eina su savivaldybe tartis dėl patalpų ir gauna tokias, kuriose tiesiog neįmanoma būti dėl avarinės būklės, su tekstu: „mokėkite nuomą“ – tai yra situacija, kai gražūs raštai nepadės. Padės adekvatus atsakymas apie patyčias ir žiniasklaidos pasitelkimas. Mandagi ir pagarbi laikysena iš NVO neretai sukuria būvį, kuris valstybei reiškia: nieko joms nereikia, tegul žaidžia savo gerus žaidimus.
Iš kitos pusės, negalima absoliutinti, kad kiekviena NVO, kuri yra agresyvi, yra kokybiškai dirbanti organizacija. Neretai tos agresijos kaip tik trūksta toms, kurios tikrai labai gilinasi į turinį ir yra empatiškos žmonių problematikai. Apgailėtina, kad mūsų visuomenėje visiškai pamirštamas subsidiarumo principas, kad tas, kas turi daugiau galios, turi pirmasis rodyti iniciatyvą mažiau galios turinčiam. Tokiais atvejais labai jo reikėtų.
Tačiau yra ir daug gražių apraiškų, pavyzdžiui, vienos iš ministerijų jaunimo savanoriškos tarnybos programoje labai aiškiai įvardyta, kad koordinuojančios organizacijos gali būti tik nevyriausybinės organizacijos, arba savivaldybės, perkančios socialines paslaugas iš NVO sektoriaus. Po truputį judama lėšų perskirstymo NVO sektoriaus naudai linkme, dirvą „minkština“ NVO taryba, NVO koalicija. Bet nepaisant to, šis laukas negali ramiai gyventi, NVO sektorius turi būti parengtyje, budėti ir kovoti.
Pilną straipsnį skaitykite čia:
https://olf.lt/n-kurapkaitiene-gana-vertinti-nevyriausybines-organizacijas-kaip-gresmes-ir-konkurentes-laikas-pradeti-remtis-ju-kompetencija/
Parengė Gediminas Kuliešis.
2025-03-16
Vienišumas senatvėje
Vienišumas yra sunki našta bet kuriame amžiuje, bet ypatingai daug žmonių jį patiria sulaukę pensinio amžiaus arba vėliau, kai praranda darbą arba sutuoktinį, kas ypatingai dažnai nutinka sulaukus 70 ir daugiau metų. Jungtinių Tautų Organizacija prognozuoja, kad 2050 m. vienas iš šešių žmonių pasaulyje bus vyresnis nei 65 metų amžiaus ir jo tikėtina gyvenimo trukmė po 65 dar bus 19 metų. Lietuvoje dėl žinomų priežasčių (jaunosios kartos emigracija, mažas gimstamumas) visuomenė senėja žymiai sparčiau ir 2050 metais prognozuojama, kad jau kas trečias gyventojas gali būti vyresnis nei 65.
Sulaukus 65 ir daugiau metų daliai gyventojų mažėja socialiniai ryšiai, mažėja motyvacija kasdieninėje veikloje, siaurėja interesų ratas, silpnėja sveikata, pasigendama ir artimųjų dėmesio bei pagalbos, tai yra, auga vienišumas. Kuo ilgiau žmogus patiria šį jausmą, tuo sunkiau nuo jo išsivaduoti. Vieniši žmonės patiria nerimą, prastėja jų emocinė ir sveikatos būklė, mažėja pasitikėjimas savo jėgomis. Jie vis rečiau domisi šalies kultūriniu ir politiniu gyvenimu, išoriniai kontaktai palaikomi tik su sveikatos įstaigomis ir bažnyčia. Dažniau į tokią būklę pasineria tie vyresnio amžiaus žmonės, kurie netenka sutuoktinio, neturi kitų artimųjų, turi rimtų sveikatos problemų, yra mažiau išsilavinę, gauna mažas pajamas ir ypatingai, jeigu gyvena toliau nuo miestų ar miestelių.
Lietuvos valdžia senėjimo keliamų iššūkių sprendimams skiria dėmesį, pav., rekomenduoja taip vadinamo Socialinio recepto iniciatyvą. Kas tai? Šis projektas Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) svetainėje yra pristatomas taip: “Socialinio recepto iniciatyva, kuri yra skirta senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, siekiama stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą per jų įtraukimą į ilgalaikes nemokamas kultūros, sveikatingumo, neformaliojo švietimo ar kitas bendruomenėje ir savivaldybėje prieinamas veiklas. Šeimos gydytojai ar jų komandos nariai, esant poreikiui, gali nukreipti senjorus į veiklas, kuriose jie gali turiningai praleisti laisvalaikį, bendrauti, susirasti bendraminčių. Dalyvavimas veiklose, kurių metu kuriami socialiniai ryšiai, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo, nerimo slopinimo, lėtinių ligų valdymo, geresnės psichologinės būklės, psichikos sveikatos ir negalios stigmos mažinimo. Dalyvavimas Socialinio recepto iniciatyvos veiklose yra nemokamas. Socialinis receptas veikia kaip algoritmas, kuriuo vadovaudamiesi pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų ar šeimos gydytojų komandų nariai, pavyzdžiui, gyvensenos medicinos specialistai, į Socialinio recepto iniciatyvą gali nukreipti senjorą, pristatydami tokią galimybę žodžiu arba padėdami užpildyti registracijos formą. Socialinio recepto iniciatyvą savivaldybėse įgyvendina visuomenės sveikatos biuruose dirbantys koordinatoriai. Jų funkcijos apima bendradarbiavimą su partneriais, veiklų atranką, viešinimą, bendravimą su dalyviais. Kultūros ministerija yra atsakinga už kultūros ir meno paslaugų, pritaikytų Socialinio recepto iniciatyvai, sutelkimą, Sveikatos apsaugos ministerija – už iniciatyvos įgyvendinime bendradarbiaujančių institucijų koordinavimą.“
Detaliau galima susipažinti interneto svetainėse https://cpva.lt/projektas/socialinis-receptas ir Vilniaus miesto gyventojams https://vilniussveikiau.lt/lt/paslaugos/projektai/socialinis-receptas/.
Liūdesys yra tame, kad šio projekto įgyvendinimą vykdyti de facto pavesta medikams, kurie ir taip dažnai neranda laiko žmoniškam pokalbiui su pacientu, tad tikėtis, kad ras laiko pokalbiui apie atskirties įveikimo kelius yra gana naivu, asmeniškai neteko girdėti nei vieno atvejo, kad tai būtų daroma.
Tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuvos pagyvenę žmonės yra kone vienišiausi Europoje ir viena iš to priežasčių yra socialinių paslaugų stoka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad tokios paslaugos senjorams yra vis labiau prieinamos, bet vis dar trūksta socialinį darbą norinčių dirbti specialistų. Šiuo atveju pagalbą gali suteikti dienos centrai (pagrinde tai viešosios įstaigos), kurie sudaro sąlygas žmonėms dalyvauti įvairiose veiklose. Bet ir šie centrai turi ribotas galimybes pritraukti visus vienišumą patiriančius asmenis, ypatingai gyvenančius nutolusiai nuo tokių įstaigų. Viena iš efektyvesnių priemonių įtraukti vyresnio amžiaus žmones, jų tarpe ir vienišus, yra SADM konkursiniu būdu teikiamas finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), dirbančioms su vyresnio amžiaus žmonėmis ir (ar) atstovaujančioms vyresnio amžiaus žmonių interesus. Tik vėlgi bėda yra tame, kad tokios paramos nauda daugiausiai pasinaudoja ir taip aktyvūs, jokio tikro vienišumo nepatiriantys senjorai. Nors yra SADM finansuojamuose vyresnio amžiaus žmonėms skirtuose projektuose numatyta ir pareiga teikti savanorišką pagalbą dešimtims vienišų žmonių, bet to nepakanka. Mūsų senjorai stengiasi pagal galimybes rūpintis savo organizacijų nariais, kuriems reikia pagalbos, bet tai yra lašas jūroje.
Yra dar SADM dosniai finansuojamas emocinės psichologinės pagalbos telefonu vyresnio amžiaus žmonėms teikimo projektas „Sidabrinė linija“, bet argi gi ji gali pilnai pakeisti tikrą gyvą bendravimą?
Prieinama kryptis tikrojo vienišumo problemoms spręsti turėtų būti savanoriško darbo bendruomenėse plėtra bendradarbiaujant su savivaldos ir sveikatos priežiūros institucijomis siekiant pasiekti kiekvieną atskirtį patiriantį asmenį. Čia turėtų būti skatinamas ir glaudus bendradarbiavimas tarp skirtingų kartų.
Nors praėjo jau daug laiko nuo apsilankymo vienoje iš Vilniaus slaugos ligoninių, bet iki šiol atmintyje tebestovi liūdnos keturių palatoje gulinčių senučių akys ir skamba ausyse jų prašymas: „Neišeik, dar pabūk, pakalbėk su mumis“. Visi mes kartas nuo karto patiriame vienišumo epizodus, bet turime suprasti, koks tai būtų sunkus jausmas, jeigu jis mus lydėtų nuolat. Tad, būkime solidarūs, nepamirškime tų, kurie gyvena greta mūsų, tų kuriems mes labai reikalingi, skirkime jiems dalelę savo laiko...
Virgilija Dolgova
Vienišumas senatvėje
Vienišumas yra sunki našta bet kuriame amžiuje, bet ypatingai daug žmonių jį patiria sulaukę pensinio amžiaus arba vėliau, kai praranda darbą arba sutuoktinį, kas ypatingai dažnai nutinka sulaukus 70 ir daugiau metų. Jungtinių Tautų Organizacija prognozuoja, kad 2050 m. vienas iš šešių žmonių pasaulyje bus vyresnis nei 65 metų amžiaus ir jo tikėtina gyvenimo trukmė po 65 dar bus 19 metų. Lietuvoje dėl žinomų priežasčių (jaunosios kartos emigracija, mažas gimstamumas) visuomenė senėja žymiai sparčiau ir 2050 metais prognozuojama, kad jau kas trečias gyventojas gali būti vyresnis nei 65.
Sulaukus 65 ir daugiau metų daliai gyventojų mažėja socialiniai ryšiai, mažėja motyvacija kasdieninėje veikloje, siaurėja interesų ratas, silpnėja sveikata, pasigendama ir artimųjų dėmesio bei pagalbos, tai yra, auga vienišumas. Kuo ilgiau žmogus patiria šį jausmą, tuo sunkiau nuo jo išsivaduoti. Vieniši žmonės patiria nerimą, prastėja jų emocinė ir sveikatos būklė, mažėja pasitikėjimas savo jėgomis. Jie vis rečiau domisi šalies kultūriniu ir politiniu gyvenimu, išoriniai kontaktai palaikomi tik su sveikatos įstaigomis ir bažnyčia. Dažniau į tokią būklę pasineria tie vyresnio amžiaus žmonės, kurie netenka sutuoktinio, neturi kitų artimųjų, turi rimtų sveikatos problemų, yra mažiau išsilavinę, gauna mažas pajamas ir ypatingai, jeigu gyvena toliau nuo miestų ar miestelių.
Lietuvos valdžia senėjimo keliamų iššūkių sprendimams skiria dėmesį, pav., rekomenduoja taip vadinamo Socialinio recepto iniciatyvą. Kas tai? Šis projektas Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) svetainėje yra pristatomas taip: “Socialinio recepto iniciatyva, kuri yra skirta senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, siekiama stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą per jų įtraukimą į ilgalaikes nemokamas kultūros, sveikatingumo, neformaliojo švietimo ar kitas bendruomenėje ir savivaldybėje prieinamas veiklas. Šeimos gydytojai ar jų komandos nariai, esant poreikiui, gali nukreipti senjorus į veiklas, kuriose jie gali turiningai praleisti laisvalaikį, bendrauti, susirasti bendraminčių. Dalyvavimas veiklose, kurių metu kuriami socialiniai ryšiai, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo, nerimo slopinimo, lėtinių ligų valdymo, geresnės psichologinės būklės, psichikos sveikatos ir negalios stigmos mažinimo. Dalyvavimas Socialinio recepto iniciatyvos veiklose yra nemokamas. Socialinis receptas veikia kaip algoritmas, kuriuo vadovaudamiesi pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų ar šeimos gydytojų komandų nariai, pavyzdžiui, gyvensenos medicinos specialistai, į Socialinio recepto iniciatyvą gali nukreipti senjorą, pristatydami tokią galimybę žodžiu arba padėdami užpildyti registracijos formą. Socialinio recepto iniciatyvą savivaldybėse įgyvendina visuomenės sveikatos biuruose dirbantys koordinatoriai. Jų funkcijos apima bendradarbiavimą su partneriais, veiklų atranką, viešinimą, bendravimą su dalyviais. Kultūros ministerija yra atsakinga už kultūros ir meno paslaugų, pritaikytų Socialinio recepto iniciatyvai, sutelkimą, Sveikatos apsaugos ministerija – už iniciatyvos įgyvendinime bendradarbiaujančių institucijų koordinavimą.“
Detaliau galima susipažinti interneto svetainėse https://cpva.lt/projektas/socialinis-receptas ir Vilniaus miesto gyventojams https://vilniussveikiau.lt/lt/paslaugos/projektai/socialinis-receptas/.
Liūdesys yra tame, kad šio projekto įgyvendinimą vykdyti de facto pavesta medikams, kurie ir taip dažnai neranda laiko žmoniškam pokalbiui su pacientu, tad tikėtis, kad ras laiko pokalbiui apie atskirties įveikimo kelius yra gana naivu, asmeniškai neteko girdėti nei vieno atvejo, kad tai būtų daroma.
Tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuvos pagyvenę žmonės yra kone vienišiausi Europoje ir viena iš to priežasčių yra socialinių paslaugų stoka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad tokios paslaugos senjorams yra vis labiau prieinamos, bet vis dar trūksta socialinį darbą norinčių dirbti specialistų. Šiuo atveju pagalbą gali suteikti dienos centrai (pagrinde tai viešosios įstaigos), kurie sudaro sąlygas žmonėms dalyvauti įvairiose veiklose. Bet ir šie centrai turi ribotas galimybes pritraukti visus vienišumą patiriančius asmenis, ypatingai gyvenančius nutolusiai nuo tokių įstaigų. Viena iš efektyvesnių priemonių įtraukti vyresnio amžiaus žmones, jų tarpe ir vienišus, yra SADM konkursiniu būdu teikiamas finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), dirbančioms su vyresnio amžiaus žmonėmis ir (ar) atstovaujančioms vyresnio amžiaus žmonių interesus. Tik vėlgi bėda yra tame, kad tokios paramos nauda daugiausiai pasinaudoja ir taip aktyvūs, jokio tikro vienišumo nepatiriantys senjorai. Nors yra SADM finansuojamuose vyresnio amžiaus žmonėms skirtuose projektuose numatyta ir pareiga teikti savanorišką pagalbą dešimtims vienišų žmonių, bet to nepakanka. Mūsų senjorai stengiasi pagal galimybes rūpintis savo organizacijų nariais, kuriems reikia pagalbos, bet tai yra lašas jūroje.
Yra dar SADM dosniai finansuojamas emocinės psichologinės pagalbos telefonu vyresnio amžiaus žmonėms teikimo projektas „Sidabrinė linija“, bet argi gi ji gali pilnai pakeisti tikrą gyvą bendravimą?
Prieinama kryptis tikrojo vienišumo problemoms spręsti turėtų būti savanoriško darbo bendruomenėse plėtra bendradarbiaujant su savivaldos ir sveikatos priežiūros institucijomis siekiant pasiekti kiekvieną atskirtį patiriantį asmenį. Čia turėtų būti skatinamas ir glaudus bendradarbiavimas tarp skirtingų kartų.
Nors praėjo jau daug laiko nuo apsilankymo vienoje iš Vilniaus slaugos ligoninių, bet iki šiol atmintyje tebestovi liūdnos keturių palatoje gulinčių senučių akys ir skamba ausyse jų prašymas: „Neišeik, dar pabūk, pakalbėk su mumis“. Visi mes kartas nuo karto patiriame vienišumo epizodus, bet turime suprasti, koks tai būtų sunkus jausmas, jeigu jis mus lydėtų nuolat. Tad, būkime solidarūs, nepamirškime tų, kurie gyvena greta mūsų, tų kuriems mes labai reikalingi, skirkime jiems dalelę savo laiko...
Virgilija Dolgova
2025-01-09
Apie projekto „Visada aktyvūs“ 2024 metų rezultatus
Štai ir prabėgo, prašuoliavo 2024 metų dienos. Baigėme SADM finansuojamo dvimečio projekto pirmųjų metų įgyvendinimą. Tai pirmas tokios nemažos apimties Lietuvos EURAG asociacijos projektas. Projekto dalyviais buvo:
Pradiniame paraiškos rengimo etape, o tai pirmas blynas mums, projekto finansinės naudos paskirstymas buvo padarytas atsižvelgiant į atskirų organizacijų narių skaičių. Tokiu būdu regioninių organizacijų (ne Vilniaus) veiklų vykdymui numatėme nuo 1070 iki 2240 EUR. Realybė pasirodė ne visai tokia: kai kurios mažai narių turinčios organizacijos suorganizavo daugiau renginių ir, svarbiausiai, jų renginiuose dalyvavo daug daugiau dalyvių (auditorijos), nei kitose. O tai yra svarbus kiekybinis projekto įgyvendinimo rodiklis. Daugiausiai veiklų, netgi 16, įvykdyti įsipareigojo ir sėkmingai įvykdė palyginti neskaitlinga Elektrėnų savivaldybės pensininkų bendrija "Bočiai", daug dalyvių pritraukė "Jonavos bočiai", kurių narių skaičius buvo vos per 20. Iš viso ataskaitoje deklaravome atlikę 54 veiklas ir pasiekę virš 5000 auditorijos. Viena iš tokių veiklų buvo sveikatinimo ir komandos formavimo penkių dienų renginys Birštono Royal SPA Residence, kuriame dalyvavo 50 asmenų. Visos organizacijos turėjo galimybę jiems skirtus pinigus panaudoti apmokėjimui už transporto paslaugų paslaugas, įsigyti maisto, biuro ir kitų prekių, sumokėti lektoriams ar savo aktyvui už suteiktas paslaugas. Visą projekto administravimo naštą vykdėme centralizuotai, stengiantis kuo mažiau apkrauti atskirus vykdytojus, nors nemažai laiko teko skirti vykdytojų konsultavimui finansiniais ir kitais klausimais, sutarčių rengimui ir, aišku, visų renginių ataskaitų rinkimui, komplektavimui ir ataskaitų ministerijai ruošimui.
Pagal konkurso sąlygas privalu buvo įvykdyti visas toliau išvardintas veiklų kryptis (7 punktai):
14.1. teigiamo vyresnio amžiaus žmonių ir senėjimo įvaizdžio formavimas, priemonių, ugdančių teigiamą visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, požiūrį į vyresnio amžiaus žmones, įgyvendinimas;
14.2. aktyvios ir sveikos vyresnio amžiaus žmonių gyvensenos (aktyvaus dalyvavimo fizinėje veikloje ir sveikatinimo programose) skatinimas bei veiklų, susijusių su fizinio aktyvumo propagavimu, organizavimas;
14.3. vyresnio amžiaus žmonių informavimas, konsultavimas, aktualios informacijos teisiniais, socialiniais klausimais teikimas;
14.4. savanoriškos pagalbos vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms, kitiems vyresnio amžiaus žmonėms ir jų šeimoms – ligotų vyresnio amžiaus žmonių slaugymo, informacijos, savanoriškos pagalbos vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms, kitiems vyresnio amžiaus žmonėms ir jų šeimoms – ligotų vyresnio amžiaus žmonių slaugymo, informacijos teikimo į krizę patekusiems vyresnio amžiaus žmonėms ir jų šeimų nariams, konsultavimo socialiniais, teisiniais, psichologiniais ir kitais klausimais – organizavimas;
14.5. kartų solidarumo, savanoriškos veiklos, mokymosi visą gyvenimą, kuris padėtų didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, skatinimas;
14.6. vyresnio amžiaus žmones vienijančių nevyriausybinių organizacijų partnerystės, bendradarbiavimo, tarpusavio komunikavimo, veiklos viešinimo skatinimas;
14.7. vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimo į aktyvų visuomeninį gyvenimą per kultūrinius renginius (organizuojamus koncertus, muges, parodas ir kt.) skatinimas ir (ar) kultūrinių renginių organizavimas.
Sudėtinga buvo preliminariai sudėlioti bendrą tokių veiklų planą. Kai kurias veiklas tuo pačiu metu galima priskirti ir vienam, ir kitam punktui. Na, o ataskaitoje ministerijai dar teko visas veiklas atskirai išdėlioti pagal tai, ar tai buvo renginys, ar konsultavimas, ar seminaras, ar diskusija, ar išvykos, ar lankymas, ar informacijos sklaida, ar leidiniai. Po to dar reikėjo išskirti kiek iš visų jų buvo bendros veiklos su jaunimu.
Ypatingą padėką reikia išreikšti visų dalyvavusių projekto veiklose organizacijų vadovams ir jų deleguotiems padėjėjams už kantrybę, supratimą ir geranoriškumą derinant visus veiklų aspektus. Didžiausia padėka „skrenda“, kaip sakoma Eurovizijos konkurse, į Ukmergę mūsų valdybos narei, atsakingai už darbą su regioninėmis organizacijomis, Valerijai Naraškevičienei, kuri turi ilgametę organizacinio darbo patirtį ir unikalų gebėjimą suburti žmones, nuoširdžiai padėti ir suprasti. Nuoširdžiai prisidėjo prie mūsų veiklų daug kitų mūsų narių kaip iš Vilniaus, taip ir iš regionų, visiems didelis ačiū.
Džiugu buvo matyti, kad projektas gana reikšmingai prisideda prie vyresnio amžiaus žmonių organizacijų stiprinimo, jų pozityvaus įvaizdžio bei matomumo. Senjorų organizacijos pasižymi itin garbingo amžiaus dalyviais, bet jų užsidegimas, energija, noras bendrauti tarpusavyje, būti matomais visuomenėje yra vertas didžiulės pagarbos ir pasididžiavimo. Gražu matyti, kad dažnai organizuojami ir bendri renginiai su giminingomis organizacijomis – Trečiojo amžiaus universitetu ir kitomis. Reikia pastebėti, kad lokaliniu ir respublikiniu mastu šioms organizacijoms sunku konkuruoti su jaunesnius dalyvius jungiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos joms teikiamas finansavimas yra didelė paspara.
2025-aisiais pradedame antrąjį projekto įgyvendinimo etapą. Vėl laukia daug organizacinio darbo, daug renginių, daug bendravimo ir turiningo laiko drauge. Laukia ir naujas iššūkis – metų pabaigoje prie mūsų būrio prisijungė Pensininkų Bendrija „Panevėžio Bočiai" jungianti per 500 narių. Tikėkimės, geri 2025-ji bus mums visiems!
Projekto vykdytoja Virgilija Dolgova
Apie projekto „Visada aktyvūs“ 2024 metų rezultatus
Štai ir prabėgo, prašuoliavo 2024 metų dienos. Baigėme SADM finansuojamo dvimečio projekto pirmųjų metų įgyvendinimą. Tai pirmas tokios nemažos apimties Lietuvos EURAG asociacijos projektas. Projekto dalyviais buvo:
- Elektrėnų savivaldybės pensininkų bendrija "Bočiai",
- Pensininkų asociacija „Jonavos bočiai",
- Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai" Kėdainių rajono bendrija,
- Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai" Ukmergės klubas "Viltis",
- Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai" Utenos bendrija,
- Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai" Pasvalio bendrija,
- Ežerėnai, bendrija,
- Švenčionijos klubas,
- Visuomeninė organizacija Žvėryno bendruomenė
- Lietuvos EURAG asociacija
Pradiniame paraiškos rengimo etape, o tai pirmas blynas mums, projekto finansinės naudos paskirstymas buvo padarytas atsižvelgiant į atskirų organizacijų narių skaičių. Tokiu būdu regioninių organizacijų (ne Vilniaus) veiklų vykdymui numatėme nuo 1070 iki 2240 EUR. Realybė pasirodė ne visai tokia: kai kurios mažai narių turinčios organizacijos suorganizavo daugiau renginių ir, svarbiausiai, jų renginiuose dalyvavo daug daugiau dalyvių (auditorijos), nei kitose. O tai yra svarbus kiekybinis projekto įgyvendinimo rodiklis. Daugiausiai veiklų, netgi 16, įvykdyti įsipareigojo ir sėkmingai įvykdė palyginti neskaitlinga Elektrėnų savivaldybės pensininkų bendrija "Bočiai", daug dalyvių pritraukė "Jonavos bočiai", kurių narių skaičius buvo vos per 20. Iš viso ataskaitoje deklaravome atlikę 54 veiklas ir pasiekę virš 5000 auditorijos. Viena iš tokių veiklų buvo sveikatinimo ir komandos formavimo penkių dienų renginys Birštono Royal SPA Residence, kuriame dalyvavo 50 asmenų. Visos organizacijos turėjo galimybę jiems skirtus pinigus panaudoti apmokėjimui už transporto paslaugų paslaugas, įsigyti maisto, biuro ir kitų prekių, sumokėti lektoriams ar savo aktyvui už suteiktas paslaugas. Visą projekto administravimo naštą vykdėme centralizuotai, stengiantis kuo mažiau apkrauti atskirus vykdytojus, nors nemažai laiko teko skirti vykdytojų konsultavimui finansiniais ir kitais klausimais, sutarčių rengimui ir, aišku, visų renginių ataskaitų rinkimui, komplektavimui ir ataskaitų ministerijai ruošimui.
Pagal konkurso sąlygas privalu buvo įvykdyti visas toliau išvardintas veiklų kryptis (7 punktai):
14.1. teigiamo vyresnio amžiaus žmonių ir senėjimo įvaizdžio formavimas, priemonių, ugdančių teigiamą visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, požiūrį į vyresnio amžiaus žmones, įgyvendinimas;
14.2. aktyvios ir sveikos vyresnio amžiaus žmonių gyvensenos (aktyvaus dalyvavimo fizinėje veikloje ir sveikatinimo programose) skatinimas bei veiklų, susijusių su fizinio aktyvumo propagavimu, organizavimas;
14.3. vyresnio amžiaus žmonių informavimas, konsultavimas, aktualios informacijos teisiniais, socialiniais klausimais teikimas;
14.4. savanoriškos pagalbos vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms, kitiems vyresnio amžiaus žmonėms ir jų šeimoms – ligotų vyresnio amžiaus žmonių slaugymo, informacijos, savanoriškos pagalbos vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms, kitiems vyresnio amžiaus žmonėms ir jų šeimoms – ligotų vyresnio amžiaus žmonių slaugymo, informacijos teikimo į krizę patekusiems vyresnio amžiaus žmonėms ir jų šeimų nariams, konsultavimo socialiniais, teisiniais, psichologiniais ir kitais klausimais – organizavimas;
14.5. kartų solidarumo, savanoriškos veiklos, mokymosi visą gyvenimą, kuris padėtų didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, skatinimas;
14.6. vyresnio amžiaus žmones vienijančių nevyriausybinių organizacijų partnerystės, bendradarbiavimo, tarpusavio komunikavimo, veiklos viešinimo skatinimas;
14.7. vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimo į aktyvų visuomeninį gyvenimą per kultūrinius renginius (organizuojamus koncertus, muges, parodas ir kt.) skatinimas ir (ar) kultūrinių renginių organizavimas.
Sudėtinga buvo preliminariai sudėlioti bendrą tokių veiklų planą. Kai kurias veiklas tuo pačiu metu galima priskirti ir vienam, ir kitam punktui. Na, o ataskaitoje ministerijai dar teko visas veiklas atskirai išdėlioti pagal tai, ar tai buvo renginys, ar konsultavimas, ar seminaras, ar diskusija, ar išvykos, ar lankymas, ar informacijos sklaida, ar leidiniai. Po to dar reikėjo išskirti kiek iš visų jų buvo bendros veiklos su jaunimu.
Ypatingą padėką reikia išreikšti visų dalyvavusių projekto veiklose organizacijų vadovams ir jų deleguotiems padėjėjams už kantrybę, supratimą ir geranoriškumą derinant visus veiklų aspektus. Didžiausia padėka „skrenda“, kaip sakoma Eurovizijos konkurse, į Ukmergę mūsų valdybos narei, atsakingai už darbą su regioninėmis organizacijomis, Valerijai Naraškevičienei, kuri turi ilgametę organizacinio darbo patirtį ir unikalų gebėjimą suburti žmones, nuoširdžiai padėti ir suprasti. Nuoširdžiai prisidėjo prie mūsų veiklų daug kitų mūsų narių kaip iš Vilniaus, taip ir iš regionų, visiems didelis ačiū.
Džiugu buvo matyti, kad projektas gana reikšmingai prisideda prie vyresnio amžiaus žmonių organizacijų stiprinimo, jų pozityvaus įvaizdžio bei matomumo. Senjorų organizacijos pasižymi itin garbingo amžiaus dalyviais, bet jų užsidegimas, energija, noras bendrauti tarpusavyje, būti matomais visuomenėje yra vertas didžiulės pagarbos ir pasididžiavimo. Gražu matyti, kad dažnai organizuojami ir bendri renginiai su giminingomis organizacijomis – Trečiojo amžiaus universitetu ir kitomis. Reikia pastebėti, kad lokaliniu ir respublikiniu mastu šioms organizacijoms sunku konkuruoti su jaunesnius dalyvius jungiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos joms teikiamas finansavimas yra didelė paspara.
2025-aisiais pradedame antrąjį projekto įgyvendinimo etapą. Vėl laukia daug organizacinio darbo, daug renginių, daug bendravimo ir turiningo laiko drauge. Laukia ir naujas iššūkis – metų pabaigoje prie mūsų būrio prisijungė Pensininkų Bendrija „Panevėžio Bočiai" jungianti per 500 narių. Tikėkimės, geri 2025-ji bus mums visiems!
Projekto vykdytoja Virgilija Dolgova
2025-01-09
LPS „Bočiai“ Ukmergės klubas „Viltis“
Projekto „Visada aktyvūs“ 2024 metų veiklos ataskaita
Baigiantis šventiniam laikotarpiui jau ne pirmus metus LPS „Bočiai“ Ukmergės klubas „Viltis“ veda renginį „Išėję į naujus metus“, skirtą Trijų Karalių dienai paminėti. Kadangi klubo nariai priklauso ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos Lietuvos EURAG asociacijai, tai šiuo renginiu pradėjome vykdyti asociacijos 2024-2025 metų projektą “Visada aktyvūs“. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Renginio vedančioji Liuda Žekonienė pasveikino susirinkusius su švente, pristatė atvykusius svečius: EURAG valdybos nares Rimą Povilėnienę ir Manefą Miškinienę, EURAG narį Gediminą Kuliešį, LPS „Bočiai“ Kėdainių rajono narių grupę. Plojimais ir šypsenomis sutikome į salę pakviestus Tris Karalius, pritarėme jų dainai, priėmėme jų dovanas - auksą, smilkalus ir mirą. Trijų Karalių istoriją pratęsėme Liudos Žekonienės ir Irenos Pinkevičienės organizuotame protų mūšyje, savo eilėmis šventės dalyvius sveikino poetės Zita Kazokevičienė ir Genoefa Povilavičienė, pramoginių ir linijinių šokių šokėjai (vadovė Aldona Satkūnaitė), vokalinis ansamblis „Gija“(vadovas Valmantas Naraškevičius), kėdainiškių trio (vadovė Gitana Adomavičienė). Renginys vyko kavinėje „Optima pica“, dalyvių skaičius - 60. Medžiaga apie renginį patalpinta į klubo facebook’o puslapį:
https://www.facebook.com/17ukv/videos/705838281651878
Vasario 7 d. su koncertine programa lankėmės Ukmergės r. Deltuvos Švč. Trejybės parapijos senelių namuose. Šiuo metu senelių namai - krikščioniškos artimo meilės principu besivadovaujanti socialinės globos įstaiga, skirta gyventi Deltuvos ir artimųjų parapijų vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms. Mus pasitiko vyr. socialinė darbuotoja Irma Vaitaitienė bei svečius pamėgę senoliai. Ansamblis „Gija“ atliko populiarias dainas, renginio dalyviai pritarė plojimais, palingavimais bei dainų tekstais. Renginyje dalyvavo 32 senelių namų gyventojai ir darbuotojai, 11 ansamblio „Gija“ narių. Informaciją apie renginį galima rasti: https://www.deltuvaseneliai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=387:lps-qboiaiq-klubo-qviltisq-mirus-vokalinis-ansamblis-qgijaq&catid=2:naujienos&Itemid=5
Vasario 13 d. lankėmės Želvos parapijos senelių namuose. Kadangi į senelių namus atvykome per pačias Užgavėnes, tai vaidinome Užgavėnėms skirtą sceninį vaizdelį, sukurtą klubo narės Genoefos Povilavičienės. Trepsėjome šokio žingsnius, tautinius žiemos palydėtuvių ratelius. Garsiai varėme Lašininį iš kiemo, turėdami vilties kuo greičiau sulaukti šiltų saulės spindulių. Koncertinę programą atliko klubo mišrus vokalinis ansamblis „Gija“. Senoliams linkėjome būti sveikiems ir žvaliems, vyko bendravimas. Šeimininkės visus vaišino kava ir skaniais blynais. Renginyje dalyvavo 14 senolių, 4 darbuotojai, 13 klubo „Viltis“ narių. Renginio sklaida: https://www.facebook.com/17ukv/videos/702131372035288
2024-03-23 klubo nariai, kaip Lietuvos EURAG asociacijos nariai, dalyvavo asociacijos narių metiniame ataskaitiniame susirinkime Vilniuje. Išklausyta asociacijos prezidento, finansinės veiklos, revizijos komisijos ataskaitos už 2023 m., pristatytas asociacijos veiklos 2024-2025 m. strateginis planas, panagrinėta regionų juridinių asmenų veikla, tarptautinis asociacijos bendradarbiavimas, projektinė veikla, atstovų darbas Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryboje prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos. Kalbėjo asociacijos prezidentas Povilas Butkus, Gediminas Kuliešis, Virgilija Dolgova, Jurgis Šeduikis, Valerija Naraškevičienė, Kęstutis Nekrošius, Amelija Katinienė, Valmantas Naraškevičius, Rima Povilėnienė, Evaldas Židonis. Koncertinėje programoje dalyvavo jungtinis Utenos, Kėdainių ir klubo „Viltis“ mišrus vokalinis ansamblis, po kelias dainas atliko Utenos dainininkai ir klubo ansamblis „Gija“, šoko klubo linijinių šokių grupės šokėjos. Toliau mielai bendravome prie kavos puodelio.
Ukmergės klubo Viltis įrašas Facebook apie dalyvavimą Lietuvos EURAG 2024-03-23 susirinkime
https://www.facebook.com/100070688506510/posts/443165618049718/?rdid=PKQDnlh8Y0UCgcYv
Už gerus darbus gera gauti dovanas! 2024 m. balandžio 15-19 dienomis šeši mūsų klubo nariai turėjo galimybę ilsėtis Birštono Royal SPA. Kiekvieną dieną lepinomės pirties malonumais, vakarais žiūrėjome kino filmus, susitikome su Birštono bočiais, bendravome su kitų EURAG organizacijų nariais. Norintys galėjo nusipirkti įvairių sveikatinimosi programų, dėmesingai ir be skubėjimo pasirūpinti savo sveikata bei nuotaika. Pailsėjome puikiai!
Ukmergės klubas „Viltis“ jau ketvirtus metus organizuoja tradiciniu tapusį respublikinį LPS „Bočiai“ ir EURAG renginį „Dainuojame Ukmergei“, skirtą miesto gimtadienio metams minėti. Birželio 8 d. šventėme 691-ajį Ukmergės gimtadienį. Į renginį atvyko LPS „Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris su pavaduotoja Irena Kriščiukaitiene, EURAG prezidentas Povilas Butkus ir valdybos nariai, Ukmergės sav. mero patarėja Goda Juzėnaitė, LPS „Bočiai“ Pasvalio (pirm. Vida Vegienė), Jonavos (pirm. Vytautas Bareika), Panevėžio (pirm. Vitalijus Satkevičius) bendrijų, Ukmergės pedagogų klubo „Dar ne ruduo“ (pirm. Marijona Šapauskienė) kolektyvai, Ukmergės KC šokių kolektyvo „Vėja“(vad. Aldona Satkūnaitė) vaikų pramoginių šokių ir pagyvenusių linijinių šokių šokėjai. Rinkosi ir draugai, bičiuliai, ukmergiečiai, norintys pamatyti bei paklausyti Lietuvos meno. Renginį pradėjo klubo solistas Valmantas Naraškevičius kartu su mišriu vokaliniu ansambliu „Gija“. M. Noviko ir A. Saulevičiaus daina „Šilų gėlė“, skirta Ukmergei, jau yra tapusi tradicinės šventės himnu. šįkart nuskambėjo itin darniai ir garsiai. Skambėjo svečių dainos, nuoširdūs linkėjimai vieni kitiems, aidėjo plojimai, pritariamos šypsenos, pasitenkinimas už save ir šalia esantį. Vienoje vietoje susirinko bene pusė Lietuvos, nuoširdžiai, jautriai palaikantys vieni kitus. K. Šliogeris, P. Butkus, I. Krikščiukaitienė puikiai įvertino renginį, meno saviveiklos kolektyvus, organizacijų pirmininkus ir meno vadovus apdovanojo gėlėmis. Organizacijų pirmininkams, meno vadovams, svečiams Ukmergės r. mero Dariaus Varno padėkas įteikė savivaldybės komunikacijos specialistė G. Juzėnaitė. Gėles dovanojo Ukmergės gėlininkų draugijos pirmininkė. Zinaida Zarankienė. Visi po truputį, tiek kiek gali, kaip išmano kūrė bendrą susibūrimo nuotaiką, Renginyje dalyvavo apie 150 žmonių. Apie renginį:
https://www.facebook.com/photo/?fbid=488148700218076&set=pcb.488151970217749
Rugpjūčio 20 d. dalyvavome tradiciniame renginyje Utenoje „Skambėkit, dainos, Aukštaitijoj“. Jo metu vyko tarptautinio meno mėgėjų festivalio „Paribio daina XXIV“ atrankos konkursas. Festivalio organizatorius – tarptautinio ,,Gervėčių“ klubo pirmininkas Alfonsas Augulis. Pasak A. Augulio, kol bus dainuojamos lietuvių liaudies dainos, tol gyvuos ir Lietuva. Konkurso dalyvius sveikino Utenos rajono savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė, Lietuvos EURAG asociacijos atstovai Virgilija Dolgova ir Evaldas Židonis. Konkurse dalyvavo Utenos mišrus ansamblis „Narkūnaičiai“, (vad. Zita Kviklienė). Mūsų klubui „Viltis” atstovavo mišrus vokalinis ansamblis „Gija“ (vad. Valmantas Naraškevičius). Solistų grupėje pasirodė V.Naraškevičius ir Smiltėja Žlabienė. Taip pat koncertavo Jonavos mišrus vokalinis ansamblis „Dobilas“ (vad. Bronius Kaminskas), solistė Janina Altaravičienė, Pasvalio mišrus vokalinis ansamblis „Rudenėlis“ (vad. Giedrius Gumbelevičius), Radviliškio ansamblis „Bočiai“ (vad. Bronius Kiselis), mišrus vokalinis ansamblis „Utenaitė“ (vad. Elvyra Januškevičienė). Konkurso vertinimo komisija visiems kolektyvams įteikė padėkos raštus, diplomus. Organizatoriai, komisijos nariai pabrėžė, jog svarbiausia – ne apdovanojimai, o bendrumas ir daina, kuria dalijamasi. Be dainos sunku kelyje ir kasdienybėje. A. Augulis pakvietė spalio mėnesį atvykti į festivalio „Paribio daina“ finalą. Straipsnis laikraštyje: https://www.gzeme.lt/2024/06/21/skambejo-ukmergiskiu-dainos/
Rugpjūčio 20 d. pakvietėme savo draugus, bendražygius aplankyti garsųjį mūsų Ukmergės kraštą. Pagerbdami savo žemės iškilųjį žmogų, pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, susirinkome Užulėnio mokykloje - muziejuje. Ponia Odeta, dirbanti Ukmergės kraštotyros muziejuje, noriai leido pasijausti prezidento laikų mokinukais, pasakodama apie A.Smetonos pastangomis pastatytą mokyklą. Svečius vaišinome lietuvišku kugeliu, uogų arbata, kvietėme kartu dainuoti, šokti, džiaugtis ir didžiuotis galimybe trypti ant smetoniško parketo. Mūsų draugai iš Vilniaus, Utenos ir Kėdainių kartu su mumis linksmai, draugiškai, lietuvišku žodžiu ir šokio žingsniu garbingai prisiminė ir paminėjo A. Smetonos gimimo 150-metį. Renginyje dalyvavo 50 svečių. Renginį viešinome: https://www.facebook.com/search/top?q=bo%C4%8Diai%20keliauja
Paskutinį rugsėjo šeštadienį šventėme savo gyvenimą! Kartu su savais ir svečiais iš Panevėžio susibėgome pasibūti, pasidžiaugti, pasirodyti, padainuoti, pažaisti protmūšį, pasijausti bendrystės dalimi. Susibūrę po vasaros dovanotų malonių, išsiilgę vieni kitų, turėjome galimybę maloniai ir jautriai pabendrauti. Pasveikinti jubiliatai, paminėti aktyvuoliai, visiems pasiūlytos skanios vaišės. Svečių sveikinimai, juokas, dainos, patrypčiojimai, bendražygių kūryba, išminties ir žinių taupyklės, artumo jausmas jungė ir sujungė iki kitų susitikimų. Klubo pirmininkui Valmantui Naraškevičiui ir Garbės pirmininkei Valerijai Naraškevičienei AČIŪ už kvietimus džiaugtis kartu, liūdesį ir negalias palikus už durų. Renginyje dalyvavo 45 žmonės. Daugiau apie renginį:
https://www.facebook.com/search/top?q=bo%C4%8Diai%20keliauja
Bočių judėjimas, bendraminčių susibūrimai, bendradarbiavimas su EURAG, pasidalijimas savo galiomis, veikliomis idėjomis, ėjimas šalia vieni kitų yra neįkainojamas pasiūlymas visiems LPS „Bočiai“ nariams. Aktyvūs bendruomenės nariai jau neįsivaizduoja gyvenimo be mūsų veiklų, jų laukia, savo gyvenimą planuoja pagal siūlomus renginius. Tai, be jokios abejonės, labai reikalinga veikla, aktyvinanti, įveiklinanti amžėjančius žmones. Atvykę į renginius senjorai turi galimybę pamatyti kitą gyvenimo pusę – čia gali dainuoti neturintys muzikinio talento, gali šokti su skaudančia koja, čia turi galimybę išsišnekėti, pasitarti, sužinoti, ko dar nežinojai... Renginiuose nelieki vienas, nėra priežasčių jausti vienišumą ar atskirtį. Čia turime galimybę patirti pozityvių emocijų, pabendrauti, sustiprėti, pajudėti, atjausti save bei kitus... Labai norime tęsti jau turimas patirtis, kuo aktyviau atliepti į Lietuvos bočių kvietimus dalyvauti renginiuose.
LPS Bočiai klubo Viltis garbės pirmininkė ir Lietuvos EURAG valdybos narė
Valerija Naraškevičienė
LPS „Bočiai“ Ukmergės klubas „Viltis“
Projekto „Visada aktyvūs“ 2024 metų veiklos ataskaita
Baigiantis šventiniam laikotarpiui jau ne pirmus metus LPS „Bočiai“ Ukmergės klubas „Viltis“ veda renginį „Išėję į naujus metus“, skirtą Trijų Karalių dienai paminėti. Kadangi klubo nariai priklauso ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos Lietuvos EURAG asociacijai, tai šiuo renginiu pradėjome vykdyti asociacijos 2024-2025 metų projektą “Visada aktyvūs“. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Renginio vedančioji Liuda Žekonienė pasveikino susirinkusius su švente, pristatė atvykusius svečius: EURAG valdybos nares Rimą Povilėnienę ir Manefą Miškinienę, EURAG narį Gediminą Kuliešį, LPS „Bočiai“ Kėdainių rajono narių grupę. Plojimais ir šypsenomis sutikome į salę pakviestus Tris Karalius, pritarėme jų dainai, priėmėme jų dovanas - auksą, smilkalus ir mirą. Trijų Karalių istoriją pratęsėme Liudos Žekonienės ir Irenos Pinkevičienės organizuotame protų mūšyje, savo eilėmis šventės dalyvius sveikino poetės Zita Kazokevičienė ir Genoefa Povilavičienė, pramoginių ir linijinių šokių šokėjai (vadovė Aldona Satkūnaitė), vokalinis ansamblis „Gija“(vadovas Valmantas Naraškevičius), kėdainiškių trio (vadovė Gitana Adomavičienė). Renginys vyko kavinėje „Optima pica“, dalyvių skaičius - 60. Medžiaga apie renginį patalpinta į klubo facebook’o puslapį:
https://www.facebook.com/17ukv/videos/705838281651878
Vasario 7 d. su koncertine programa lankėmės Ukmergės r. Deltuvos Švč. Trejybės parapijos senelių namuose. Šiuo metu senelių namai - krikščioniškos artimo meilės principu besivadovaujanti socialinės globos įstaiga, skirta gyventi Deltuvos ir artimųjų parapijų vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms. Mus pasitiko vyr. socialinė darbuotoja Irma Vaitaitienė bei svečius pamėgę senoliai. Ansamblis „Gija“ atliko populiarias dainas, renginio dalyviai pritarė plojimais, palingavimais bei dainų tekstais. Renginyje dalyvavo 32 senelių namų gyventojai ir darbuotojai, 11 ansamblio „Gija“ narių. Informaciją apie renginį galima rasti: https://www.deltuvaseneliai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=387:lps-qboiaiq-klubo-qviltisq-mirus-vokalinis-ansamblis-qgijaq&catid=2:naujienos&Itemid=5
Vasario 13 d. lankėmės Želvos parapijos senelių namuose. Kadangi į senelių namus atvykome per pačias Užgavėnes, tai vaidinome Užgavėnėms skirtą sceninį vaizdelį, sukurtą klubo narės Genoefos Povilavičienės. Trepsėjome šokio žingsnius, tautinius žiemos palydėtuvių ratelius. Garsiai varėme Lašininį iš kiemo, turėdami vilties kuo greičiau sulaukti šiltų saulės spindulių. Koncertinę programą atliko klubo mišrus vokalinis ansamblis „Gija“. Senoliams linkėjome būti sveikiems ir žvaliems, vyko bendravimas. Šeimininkės visus vaišino kava ir skaniais blynais. Renginyje dalyvavo 14 senolių, 4 darbuotojai, 13 klubo „Viltis“ narių. Renginio sklaida: https://www.facebook.com/17ukv/videos/702131372035288
2024-03-23 klubo nariai, kaip Lietuvos EURAG asociacijos nariai, dalyvavo asociacijos narių metiniame ataskaitiniame susirinkime Vilniuje. Išklausyta asociacijos prezidento, finansinės veiklos, revizijos komisijos ataskaitos už 2023 m., pristatytas asociacijos veiklos 2024-2025 m. strateginis planas, panagrinėta regionų juridinių asmenų veikla, tarptautinis asociacijos bendradarbiavimas, projektinė veikla, atstovų darbas Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryboje prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos. Kalbėjo asociacijos prezidentas Povilas Butkus, Gediminas Kuliešis, Virgilija Dolgova, Jurgis Šeduikis, Valerija Naraškevičienė, Kęstutis Nekrošius, Amelija Katinienė, Valmantas Naraškevičius, Rima Povilėnienė, Evaldas Židonis. Koncertinėje programoje dalyvavo jungtinis Utenos, Kėdainių ir klubo „Viltis“ mišrus vokalinis ansamblis, po kelias dainas atliko Utenos dainininkai ir klubo ansamblis „Gija“, šoko klubo linijinių šokių grupės šokėjos. Toliau mielai bendravome prie kavos puodelio.
Ukmergės klubo Viltis įrašas Facebook apie dalyvavimą Lietuvos EURAG 2024-03-23 susirinkime
https://www.facebook.com/100070688506510/posts/443165618049718/?rdid=PKQDnlh8Y0UCgcYv
Už gerus darbus gera gauti dovanas! 2024 m. balandžio 15-19 dienomis šeši mūsų klubo nariai turėjo galimybę ilsėtis Birštono Royal SPA. Kiekvieną dieną lepinomės pirties malonumais, vakarais žiūrėjome kino filmus, susitikome su Birštono bočiais, bendravome su kitų EURAG organizacijų nariais. Norintys galėjo nusipirkti įvairių sveikatinimosi programų, dėmesingai ir be skubėjimo pasirūpinti savo sveikata bei nuotaika. Pailsėjome puikiai!
Ukmergės klubas „Viltis“ jau ketvirtus metus organizuoja tradiciniu tapusį respublikinį LPS „Bočiai“ ir EURAG renginį „Dainuojame Ukmergei“, skirtą miesto gimtadienio metams minėti. Birželio 8 d. šventėme 691-ajį Ukmergės gimtadienį. Į renginį atvyko LPS „Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris su pavaduotoja Irena Kriščiukaitiene, EURAG prezidentas Povilas Butkus ir valdybos nariai, Ukmergės sav. mero patarėja Goda Juzėnaitė, LPS „Bočiai“ Pasvalio (pirm. Vida Vegienė), Jonavos (pirm. Vytautas Bareika), Panevėžio (pirm. Vitalijus Satkevičius) bendrijų, Ukmergės pedagogų klubo „Dar ne ruduo“ (pirm. Marijona Šapauskienė) kolektyvai, Ukmergės KC šokių kolektyvo „Vėja“(vad. Aldona Satkūnaitė) vaikų pramoginių šokių ir pagyvenusių linijinių šokių šokėjai. Rinkosi ir draugai, bičiuliai, ukmergiečiai, norintys pamatyti bei paklausyti Lietuvos meno. Renginį pradėjo klubo solistas Valmantas Naraškevičius kartu su mišriu vokaliniu ansambliu „Gija“. M. Noviko ir A. Saulevičiaus daina „Šilų gėlė“, skirta Ukmergei, jau yra tapusi tradicinės šventės himnu. šįkart nuskambėjo itin darniai ir garsiai. Skambėjo svečių dainos, nuoširdūs linkėjimai vieni kitiems, aidėjo plojimai, pritariamos šypsenos, pasitenkinimas už save ir šalia esantį. Vienoje vietoje susirinko bene pusė Lietuvos, nuoširdžiai, jautriai palaikantys vieni kitus. K. Šliogeris, P. Butkus, I. Krikščiukaitienė puikiai įvertino renginį, meno saviveiklos kolektyvus, organizacijų pirmininkus ir meno vadovus apdovanojo gėlėmis. Organizacijų pirmininkams, meno vadovams, svečiams Ukmergės r. mero Dariaus Varno padėkas įteikė savivaldybės komunikacijos specialistė G. Juzėnaitė. Gėles dovanojo Ukmergės gėlininkų draugijos pirmininkė. Zinaida Zarankienė. Visi po truputį, tiek kiek gali, kaip išmano kūrė bendrą susibūrimo nuotaiką, Renginyje dalyvavo apie 150 žmonių. Apie renginį:
https://www.facebook.com/photo/?fbid=488148700218076&set=pcb.488151970217749
Rugpjūčio 20 d. dalyvavome tradiciniame renginyje Utenoje „Skambėkit, dainos, Aukštaitijoj“. Jo metu vyko tarptautinio meno mėgėjų festivalio „Paribio daina XXIV“ atrankos konkursas. Festivalio organizatorius – tarptautinio ,,Gervėčių“ klubo pirmininkas Alfonsas Augulis. Pasak A. Augulio, kol bus dainuojamos lietuvių liaudies dainos, tol gyvuos ir Lietuva. Konkurso dalyvius sveikino Utenos rajono savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė, Lietuvos EURAG asociacijos atstovai Virgilija Dolgova ir Evaldas Židonis. Konkurse dalyvavo Utenos mišrus ansamblis „Narkūnaičiai“, (vad. Zita Kviklienė). Mūsų klubui „Viltis” atstovavo mišrus vokalinis ansamblis „Gija“ (vad. Valmantas Naraškevičius). Solistų grupėje pasirodė V.Naraškevičius ir Smiltėja Žlabienė. Taip pat koncertavo Jonavos mišrus vokalinis ansamblis „Dobilas“ (vad. Bronius Kaminskas), solistė Janina Altaravičienė, Pasvalio mišrus vokalinis ansamblis „Rudenėlis“ (vad. Giedrius Gumbelevičius), Radviliškio ansamblis „Bočiai“ (vad. Bronius Kiselis), mišrus vokalinis ansamblis „Utenaitė“ (vad. Elvyra Januškevičienė). Konkurso vertinimo komisija visiems kolektyvams įteikė padėkos raštus, diplomus. Organizatoriai, komisijos nariai pabrėžė, jog svarbiausia – ne apdovanojimai, o bendrumas ir daina, kuria dalijamasi. Be dainos sunku kelyje ir kasdienybėje. A. Augulis pakvietė spalio mėnesį atvykti į festivalio „Paribio daina“ finalą. Straipsnis laikraštyje: https://www.gzeme.lt/2024/06/21/skambejo-ukmergiskiu-dainos/
Rugpjūčio 20 d. pakvietėme savo draugus, bendražygius aplankyti garsųjį mūsų Ukmergės kraštą. Pagerbdami savo žemės iškilųjį žmogų, pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, susirinkome Užulėnio mokykloje - muziejuje. Ponia Odeta, dirbanti Ukmergės kraštotyros muziejuje, noriai leido pasijausti prezidento laikų mokinukais, pasakodama apie A.Smetonos pastangomis pastatytą mokyklą. Svečius vaišinome lietuvišku kugeliu, uogų arbata, kvietėme kartu dainuoti, šokti, džiaugtis ir didžiuotis galimybe trypti ant smetoniško parketo. Mūsų draugai iš Vilniaus, Utenos ir Kėdainių kartu su mumis linksmai, draugiškai, lietuvišku žodžiu ir šokio žingsniu garbingai prisiminė ir paminėjo A. Smetonos gimimo 150-metį. Renginyje dalyvavo 50 svečių. Renginį viešinome: https://www.facebook.com/search/top?q=bo%C4%8Diai%20keliauja
Paskutinį rugsėjo šeštadienį šventėme savo gyvenimą! Kartu su savais ir svečiais iš Panevėžio susibėgome pasibūti, pasidžiaugti, pasirodyti, padainuoti, pažaisti protmūšį, pasijausti bendrystės dalimi. Susibūrę po vasaros dovanotų malonių, išsiilgę vieni kitų, turėjome galimybę maloniai ir jautriai pabendrauti. Pasveikinti jubiliatai, paminėti aktyvuoliai, visiems pasiūlytos skanios vaišės. Svečių sveikinimai, juokas, dainos, patrypčiojimai, bendražygių kūryba, išminties ir žinių taupyklės, artumo jausmas jungė ir sujungė iki kitų susitikimų. Klubo pirmininkui Valmantui Naraškevičiui ir Garbės pirmininkei Valerijai Naraškevičienei AČIŪ už kvietimus džiaugtis kartu, liūdesį ir negalias palikus už durų. Renginyje dalyvavo 45 žmonės. Daugiau apie renginį:
https://www.facebook.com/search/top?q=bo%C4%8Diai%20keliauja
Bočių judėjimas, bendraminčių susibūrimai, bendradarbiavimas su EURAG, pasidalijimas savo galiomis, veikliomis idėjomis, ėjimas šalia vieni kitų yra neįkainojamas pasiūlymas visiems LPS „Bočiai“ nariams. Aktyvūs bendruomenės nariai jau neįsivaizduoja gyvenimo be mūsų veiklų, jų laukia, savo gyvenimą planuoja pagal siūlomus renginius. Tai, be jokios abejonės, labai reikalinga veikla, aktyvinanti, įveiklinanti amžėjančius žmones. Atvykę į renginius senjorai turi galimybę pamatyti kitą gyvenimo pusę – čia gali dainuoti neturintys muzikinio talento, gali šokti su skaudančia koja, čia turi galimybę išsišnekėti, pasitarti, sužinoti, ko dar nežinojai... Renginiuose nelieki vienas, nėra priežasčių jausti vienišumą ar atskirtį. Čia turime galimybę patirti pozityvių emocijų, pabendrauti, sustiprėti, pajudėti, atjausti save bei kitus... Labai norime tęsti jau turimas patirtis, kuo aktyviau atliepti į Lietuvos bočių kvietimus dalyvauti renginiuose.
LPS Bočiai klubo Viltis garbės pirmininkė ir Lietuvos EURAG valdybos narė
Valerija Naraškevičienė
2024-09-05
Seminaras – diskusija senjorams: Lietuvos mokesčių sistema – „Gyvulių ūkis” ir kaip iš jo išeiti?
Vykdydama projekto „Visada aktyvūs“ vieną iš veiklų „ 14.6. vyresnio amžiaus žmones vienijančių nevyriausybinių organizacijų partnerystės, bendradarbiavimo, tarpusavio
komunikavimo, veiklos viešinimo skatinimas“, Lietuvos EURAG asociacija (Europos vyresnio amžiaus žmonių federacijos narė), bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNMMB) Valstybingumo centru organizavo seminarą-diskusiją apie Lietuvos mokesčių sistemą.
Renginio tikslas – suburti įvairių vyresniojo amžiaus žmones jungiančių organizacijų aktyvius atstovus ir aptarti Lietuvos mokesčių ir įmokų sistemos ypatybes ir pribrendusius pokyčius. Mokesčių sistema svarbi vyresniojo amžiaus žmonėms, kadangi praktiškai lemia visas valstybės gyvenimo sritis, t. tarpe ir vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, jiems itin svarbias socialinės ir sveikatos apsaugos sistemų paslaugas. Pernai anonsuoti valdančiųjų bandymai rimčiau tvarkyti ar nors bent kiek „palopyti“ skylėtą mokesčių sistemą, deja, nepavyko.
Ta tema tampa ypač svarbi šiemet, vykstant Seimo rinkimams ir vėliau rengiant naują Vyriausybės programą. Todėl verta pabandyti suderinti mūsų – vyresniojo amžiaus žmonių - teisėtų lūkesčių formuluotes ir pateikti partijų atstovams: kokių gi svarbiausių tikslų derėtų siekti ateities mokesčių reforma, nepamirštant dabartinių pensininkų?
Seminaro svarbiausias pranešimas „Gyvulių ūkis ir kaip iš jo išeiti?“ . Pranešėjas - Vytautas Adomaitis, pastaruosius penkerius metus Inovacijų agentūroje dirbęs su Pasaulio banko (PB) mokesčių ekspertais, įvertinusiais Lietuvos mokesčių sistemą ir parengusiais rekomendacijas Lietuvai. Šių vertinimų ir rekomendacijų argumentais paremta Vytauto Adomaičio sudaryta brošiūra „ VISI LYGŪS, BET KAI KURIE LYGESNI Mokesčių sistemos pradžiamokslis“, laisvai platinama internete.
Autorius seminaro-diskusijos dalyviams suprantamai ir vaizdžiai paaiškino, kaip susiformavo dabartinė mokesčių sistema, kokios jos didžiausios ydos, kaip jos atsiliepia svarbiausioms gyventojų gyvenimo kokybę ir saugumą lemiančioms sritims. Kodėl eiliniams visuomenės nariams vis sunkiau prieinamos kokybiškos sveikatos, švietimo paslaugos, kodėl skurdžios senatvės pensijos, iškraipomos ekonomines paskatos, lėtėja bendras šalies našumao augimas ir silpnėja konkurencingumas,... Baigdamas pranešimą Vytautas Adomaitis pateikė ir kompasą – kryptis, kaip, siekiant didesnio vertikalaus ir horizontalaus teisingumo, reformuoti mokesčių sistemą, kurią visuomenė suprastų ir kuria pasitikėtų. Po pranešimo dalyviai galėjo užduoti rūpimus klausimus minėta tema, aktyviai diskutuoti ir pabandyti įvertinti dabartinės Lietuvos mokesčių sistemos efektyvumą ir teisingumą.
..... Renginys tapo gera proga vyresniojo amžiaus žmonėms pabandyti suvokti, kodėl turim tokią sistemą, ir kodėl jos rodikliai, atsižvelgus į realų Lietuvos ekonominį pajėgumą ir palyginus su pasiektais analogiškais ES valstybių narių, yra tarp menkiausių arba net patys menkiausi.
Seminaro pabaigoje dalyviai, išreiškė pritarimą neatidėliotiniems Lietuvos mokesčių sistemos pakeitimams, atliepsiantiems vyresniojo amžiaus žmonių teisėtiems lūkesčiams sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. Pritarta siūlomai formuluotei: gyventojų pajamų mokesčiu labiau progresyviai apmokestinti visas integruotas (ne atskirai, o sumoje) pajamas pagal dydį, o ne pagal rūšį; kapitalo ir jo prieaugio generuojamų pajamų/pelno apmokestinimą artinti prie ES plačiausiai taikomų dydžių (pagal PB ekspertų atlikto vėliausio vertinimo išvadas ir rekomendacijas). Siekdami šių pataisų, seminaro dalyviai kviečia partijas įsipareigoti rinkimų programose, o patekus į Seimą ir valdančiąją koaliciją, nepamiršti įrašyti į koalicijos sutartį ir Vyriausybės programą tikslus ir įtraukti įgyvendinimo priemones, atspindinčias dabartinių pensininkų teisėtus lūkesčius.
Renginyje dalyvavo Lietuvos EURAG asociacijos, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“, Vilniaus bočių bendrijos, Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos, Lietuvos bei Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, kitų vyresniojo amžiaus žmones vienijančių organizacijų aktyvieji nariai ir visi kiti, kuriuos domina Lietuvos mokesčių sistemos būklė ir pribrendę būtini pokyčiai.
Renginį moderavo Lietuvos EURAG asociacijos prezidento pavaduotojas Evaldas Židonis.
Nuoširdi padėka pranešėjui Vytautui Adomaičiui, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovei dr. Ilonai Strumickienei, centro vyriausiajai tyrėjai Gretei Binkauskaitei ir audiovizualinių priemonių sklandų darbą užtikrinusiam Tomui Rasteniui už bendradarbiavimą rengiant seminarą ir jį pravedant.
Žemiau – nuorodos:
1. Į Vytauto Adomaičio sudarytą brošiūrą „ VISI LYGŪS, BET KAI KURIE LYGESNI Mokesčių sistemos pradžiamokslis“, laisvai platinamą internete https://drive.google.com/file/d/1922XMuen6o8swvTys-8kjiEJ-J8ep59q/view
2. Į LNNMB skelbimą apie Valstybingumo erdvėje vykusį seminarą-diskusiją Seminaras-diskusija senjorams: Lietuvos mokesčių sistema – „gyvulių ūkis“ ir kaip iš jo išeiti? - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
3. Į „Senjorų svetainės“ redaktorės Genovaitės Kazielienės išsamų, nuotraukomis iliustruotą renginio aprašymą https://senjorusvetaine.lt/senjorai-diskutavo-apie-mokesciu-sistema/
Seminaras – diskusija senjorams: Lietuvos mokesčių sistema – „Gyvulių ūkis” ir kaip iš jo išeiti?
Vykdydama projekto „Visada aktyvūs“ vieną iš veiklų „ 14.6. vyresnio amžiaus žmones vienijančių nevyriausybinių organizacijų partnerystės, bendradarbiavimo, tarpusavio
komunikavimo, veiklos viešinimo skatinimas“, Lietuvos EURAG asociacija (Europos vyresnio amžiaus žmonių federacijos narė), bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNMMB) Valstybingumo centru organizavo seminarą-diskusiją apie Lietuvos mokesčių sistemą.
Renginio tikslas – suburti įvairių vyresniojo amžiaus žmones jungiančių organizacijų aktyvius atstovus ir aptarti Lietuvos mokesčių ir įmokų sistemos ypatybes ir pribrendusius pokyčius. Mokesčių sistema svarbi vyresniojo amžiaus žmonėms, kadangi praktiškai lemia visas valstybės gyvenimo sritis, t. tarpe ir vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, jiems itin svarbias socialinės ir sveikatos apsaugos sistemų paslaugas. Pernai anonsuoti valdančiųjų bandymai rimčiau tvarkyti ar nors bent kiek „palopyti“ skylėtą mokesčių sistemą, deja, nepavyko.
Ta tema tampa ypač svarbi šiemet, vykstant Seimo rinkimams ir vėliau rengiant naują Vyriausybės programą. Todėl verta pabandyti suderinti mūsų – vyresniojo amžiaus žmonių - teisėtų lūkesčių formuluotes ir pateikti partijų atstovams: kokių gi svarbiausių tikslų derėtų siekti ateities mokesčių reforma, nepamirštant dabartinių pensininkų?
Seminaro svarbiausias pranešimas „Gyvulių ūkis ir kaip iš jo išeiti?“ . Pranešėjas - Vytautas Adomaitis, pastaruosius penkerius metus Inovacijų agentūroje dirbęs su Pasaulio banko (PB) mokesčių ekspertais, įvertinusiais Lietuvos mokesčių sistemą ir parengusiais rekomendacijas Lietuvai. Šių vertinimų ir rekomendacijų argumentais paremta Vytauto Adomaičio sudaryta brošiūra „ VISI LYGŪS, BET KAI KURIE LYGESNI Mokesčių sistemos pradžiamokslis“, laisvai platinama internete.
Autorius seminaro-diskusijos dalyviams suprantamai ir vaizdžiai paaiškino, kaip susiformavo dabartinė mokesčių sistema, kokios jos didžiausios ydos, kaip jos atsiliepia svarbiausioms gyventojų gyvenimo kokybę ir saugumą lemiančioms sritims. Kodėl eiliniams visuomenės nariams vis sunkiau prieinamos kokybiškos sveikatos, švietimo paslaugos, kodėl skurdžios senatvės pensijos, iškraipomos ekonomines paskatos, lėtėja bendras šalies našumao augimas ir silpnėja konkurencingumas,... Baigdamas pranešimą Vytautas Adomaitis pateikė ir kompasą – kryptis, kaip, siekiant didesnio vertikalaus ir horizontalaus teisingumo, reformuoti mokesčių sistemą, kurią visuomenė suprastų ir kuria pasitikėtų. Po pranešimo dalyviai galėjo užduoti rūpimus klausimus minėta tema, aktyviai diskutuoti ir pabandyti įvertinti dabartinės Lietuvos mokesčių sistemos efektyvumą ir teisingumą.
..... Renginys tapo gera proga vyresniojo amžiaus žmonėms pabandyti suvokti, kodėl turim tokią sistemą, ir kodėl jos rodikliai, atsižvelgus į realų Lietuvos ekonominį pajėgumą ir palyginus su pasiektais analogiškais ES valstybių narių, yra tarp menkiausių arba net patys menkiausi.
Seminaro pabaigoje dalyviai, išreiškė pritarimą neatidėliotiniems Lietuvos mokesčių sistemos pakeitimams, atliepsiantiems vyresniojo amžiaus žmonių teisėtiems lūkesčiams sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. Pritarta siūlomai formuluotei: gyventojų pajamų mokesčiu labiau progresyviai apmokestinti visas integruotas (ne atskirai, o sumoje) pajamas pagal dydį, o ne pagal rūšį; kapitalo ir jo prieaugio generuojamų pajamų/pelno apmokestinimą artinti prie ES plačiausiai taikomų dydžių (pagal PB ekspertų atlikto vėliausio vertinimo išvadas ir rekomendacijas). Siekdami šių pataisų, seminaro dalyviai kviečia partijas įsipareigoti rinkimų programose, o patekus į Seimą ir valdančiąją koaliciją, nepamiršti įrašyti į koalicijos sutartį ir Vyriausybės programą tikslus ir įtraukti įgyvendinimo priemones, atspindinčias dabartinių pensininkų teisėtus lūkesčius.
Renginyje dalyvavo Lietuvos EURAG asociacijos, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“, Vilniaus bočių bendrijos, Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos, Lietuvos bei Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, kitų vyresniojo amžiaus žmones vienijančių organizacijų aktyvieji nariai ir visi kiti, kuriuos domina Lietuvos mokesčių sistemos būklė ir pribrendę būtini pokyčiai.
Renginį moderavo Lietuvos EURAG asociacijos prezidento pavaduotojas Evaldas Židonis.
Nuoširdi padėka pranešėjui Vytautui Adomaičiui, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovei dr. Ilonai Strumickienei, centro vyriausiajai tyrėjai Gretei Binkauskaitei ir audiovizualinių priemonių sklandų darbą užtikrinusiam Tomui Rasteniui už bendradarbiavimą rengiant seminarą ir jį pravedant.
Žemiau – nuorodos:
1. Į Vytauto Adomaičio sudarytą brošiūrą „ VISI LYGŪS, BET KAI KURIE LYGESNI Mokesčių sistemos pradžiamokslis“, laisvai platinamą internete https://drive.google.com/file/d/1922XMuen6o8swvTys-8kjiEJ-J8ep59q/view
2. Į LNNMB skelbimą apie Valstybingumo erdvėje vykusį seminarą-diskusiją Seminaras-diskusija senjorams: Lietuvos mokesčių sistema – „gyvulių ūkis“ ir kaip iš jo išeiti? - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
3. Į „Senjorų svetainės“ redaktorės Genovaitės Kazielienės išsamų, nuotraukomis iliustruotą renginio aprašymą https://senjorusvetaine.lt/senjorai-diskutavo-apie-mokesciu-sistema/
2024-07-23 ir 2024-07-29
Lietuvos EURAG asociacija
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Pasvalio bendrija
Vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo 2024-2025 metais
projektas „Visada aktyvūs“ įgyvendinimas 2024m. III ketvirtis
Edukacinė sveikatingumo stovykla vyresnio amžiaus žmonėms Pasvalio kultūros ir poilsio parke
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Pasvalio bendrija
Vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo 2024-2025 metais
projektas „Visada aktyvūs“ įgyvendinimas 2024m. III ketvirtis
Edukacinė sveikatingumo stovykla vyresnio amžiaus žmonėms Pasvalio kultūros ir poilsio parke
Sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo stovykla-mokymai Pasvalio kempinge „Mano sveikatos mokymai“ Pasvalio bendrija, siekiant suteikti programos dalyviams žinių apie fizinio aktyvumo ir kitų sveikos gyvensenos aspektų svarbą, organizavo ir buvo skaityta 16 paskaitų, kuriose dalyvavo 75 senjorai. Grupiniai užsiėmimai po 15 dalyvių vyko Pasvalio kultūros ir poilsio parko stadiono teritorijoje nuo 2024-07- 23 iki 2024-07-30. Paskaitų ciklas buvo apie senjorų fizinį aktyvumą, apie streso poveikį laikysenai ir pagalbos būdus, sveikos gyvensenos principus, kurie labai reikšmingi įvairiems vyresnio amžiaus žmonių sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo aspektams: lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai, traumų prevencijai, osteoporozės profilaktikai, psichikos sveikatos gerinimui. Užsiėmimų metu senjorams buvo suteikiama praktinių fizinio aktyvumo įgūdžių, kurių dėka vyresnio žmonių fizinio aktyvumo praktikavimas gali padėti išlaikyti tvirtumą ir lankstumą, leisti seniems žmonėms tęsti kasdienės veiklos darbus. Nuolatinis fizinis aktyvumas sumažina vyresnių žmonių traumų riziką ir klubų lūžius, apsaugo nuo osteoporozės. Treneriai pratimų sunkumą parinko pagal kiekvieno dalyvio fizinį ir emocinį lygį, nesuteigdami jiems streso, taip pat kontroliavo jų taisyklingą atlikimą. Treneriai stebėjo ir pasižymėjo dalyvių progresą, rezultatus ir aptarė su kiekvienu jų individualiai. Dalyviai buvo skatinami reguliariai ( ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę, kai bendra užsiėmimų trukmė bus ne mažesnė kaip 180 minučių per savaitę). Projekto vadovės Vidos Vegienės, psichologės Dalios Petrėnienės, kineziterapeuto Tado Mulevičiaus, jogos
trenerio Arūno Lešinsko, Pasvalio VSB specialistės Alos Markevičienės visose projekto veiklose dalyviai teoriškai ir praktiškai buvo supažindinami su fizinio aktyvumo svarba, jo įtaka organizmui, sveikatai ir gerai savijautai, traumoms ir sužeidimams, raumenų, sausgyslių ir nervų paskirtimi ir veikimu, ligų prevencija, sveikos gyvensenos principais, teisinga mityba. Kiekvienas dalyvis teoriškai įsisavino ir praktiškai išmoko atlikti pramankštos pratimus, bazinius fizinio stiprinimo, jogos pratimus, ištvermės didinimo, tempimo ir lankstumo pratimus, taip pat suprato tokių pratimų paskirtį. Ugdėme dalyvių fizinio aktyvumo suvokimą, padedant pamatyti treniruočių naudą ir jas tęsti ne todėl, kad taip reikia, o todėl, kad norima.
Sveikatos gerinimo sritys:
fizinės sveikatos gerinimas- dalyviai, dalyvaudami mankštoje lavino širdies ir kraujotakos sistemą, pagerino koordinaciją, sąnarių paslankumą, sumažino griuvimų riziką ir pagerino
savo nuotaiką, bus fiziškai aktyvesni, sveikesni ir laimingesni;
sveikos gyvensenos įgūdžių gerinimas- užsiėmimų metu sužinojo kokie produktai yra palankūs sveikatai ir kaip juos pasirinkti, turės daugiau žinių apie sveikatą ir jos stiprinimą;
psichinės sveikatos tobulinimas – užsiėmimų metu išmoko atsipalaiduoti, valdyti stresą ir nerimą, pagerino savo atmintį bei socialinius įgūdžius, galės pasidalinti įdomia patirtimi su
kitais, išmoko valdyti savo emocijas.
Siekiant įtraukti kuo daugiau pagyvenusių asmenų į sveikatos stiprinimo veiklą ir skatinti jų fizinį aktyvumą kasdieniniame gyvenime, informacijos sklaidai buvo paruošti ir paviešinti
Pasvalio Bočiai facebook paskyroje, taip pat buvo išsiųsti 3 informaciniai pranešimai spaudai „Darbas“, paruoštos 80 vnt. skrajutės “Kas gali prisijungti?, Programos nauda“
Edukacinė sveikatingumo stovykla vyresnio amžiaus žmonėms Pasvalio kultūros ir poilsio parke dalyvavę dalyviai buvo labai dėkingi programos autoriams bei įgyvendintojams, išsakė nemažai gražių žodžių apie įvykusius reikšmingus pokyčius jų gyvenime, džiaugėsi prizais už aktyvų dalyvavimą sportinių žaidimų rungtyse:
„Programa maloniai nustebino, įnešė į mano gyvenimą atgaivos ir paįvairinimo, jau po pirmųjų užsiėmimų parvažiavome pakylėtos, o dabar jaučiu atgavusi sportinę formą, esu žvali, geros nuotaikos, nepraleidau nė vieno užsiėmimo ar paskaitos“ (p. Virginija 73m.).
„ Esu viskuo patenkinta, gavau pasiūlymą dalyvauti programoje iš pirmininkės, dalyvavau visuose užsiėmimuose ir darau viską, ką leido mano jėgos, jaučiuosi daug geriau, gyvenu viena, tad šios programos dėka išėjau iš namų, iš savo vienatvės ( p. Vanda 80m.).
„ Pradėjus lankyti stovykla-mokymai “Mano sveikatos mokymai“- atgijau. Pagaliau supratau, kad būdama vyresnė aš daug galiu. Judėti, lankyti mankštos užsiėmimus- tai ne tik jaunimo privilegija. Labai lauksime ir ateityje panašių programų“ (p. Aldona 83 m.).
Veiklos tęstinumas po edukacinės sveikatingumo stovyklos vyresnio amžiaus žmonėms Pasvalio kultūros ir poilsio parke skatinimo programos
LPS „Bočiai“ Pasvalio bendrija vykdydama „Mano sveikatos mokymai“ programą atsižvelgė į šios programos išreikštą garbingo amžiaus pasvaliečių norą daugiau sužinoti, mokytis apie senjorams svarbius sveikos gyvensenos aspektus. Bendrijos buveinėje, kur bendraamžiai bendraamžiams principu dalinosi savo patirtimi bei žiniomis ir įrodo, kad vyresniojo amžiaus žmonės vis dar gali gyventi aktyviai ir padėti ne tik sau, bet ir kitiems, todėl tęstinumas yra būtinas.
Priežiūra ir pagalba neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Tikslas:
Užtikrinti neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms asmens slaugos poreikius namų sąlygomis, skatinant asmenų savirūpa bei gerinant jų gyvenimo kokybę.
Uždaviniai: III ketvirtyje 5 bendrijos narės-savanorės po 2 val. per savaitę lanko 4 ligotus vyresnio amžiaus žmones, teikia pagalbą pagal galimybes, konsultuoja. Vyksta pokalbiai su prižiūrimais asmenimis, jų artimaisiais jų namuose, konsultacijos slaugos, sveikos gyvensenos, socialinių paslaugų klausimais, ligų ir komplikacijų prevencijos klausimais, Vyksta betarpiškas bendradarbiavimas.
Atsakinga vykdytoja Janina Lukštienė.
Akimirkos iš stovyklos
Pagrindinis rėmėjas, projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Projekto organizatoriai:
Lietuvos EURAG asociacija;
LPS „Bočiai“ Pasvalio bendrija, projekto vykdytoja/pirmininkė Vida Vegienė
Projekto organizatoriai:
Lietuvos EURAG asociacija;
LPS „Bočiai“ Pasvalio bendrija, projekto vykdytoja/pirmininkė Vida Vegienė
2024 - 03 - 15 ir 2024 - 03 -26
Sveikatinimo ir komandinio darbo renginys Birštono Royal SPA viešbutyje Lietuvos EURAG asociacijos narių aktyvui
Renginys organizuotas 50-čiai asmenų. Dalyviai atstovavo visas Lietuvos EURAG asociacijai priklausančias organizacijas. Paaiškėjus, kad Birštono Royal SPA neturi pakankamo dviviečių kambarių skaičiaus, dalyvius teko padalinti į dvi dalis. Pirmoji grupė, 24 asmenys, dalyvavo nuo balandžio 15 d. iki balandžio 19 d., antroji grupė, 26 asmenys, – nuo balandžio 22 d. iki balandžio 26 d. Dalyviai turėjo galimybę praleisti 5 dienas, 4 naktis ramioje, gamtos apsuptoje Birštono vietoje, bendrauti, gauti daug sveikatai naudingų užsiėmimų ir procedūrų (bendri pasivaikščiojimai miesto apylinkėse, baseinas, SPA, mankštos, druskų kambarys, kitos procedūros). Abiem grupėms buvo organizuoti susitikimai su LPS “Bočiai“ Birštono bendrija. Pirmajam susitikimui birštoniečiai atvyko į Royal SPA, kur viešbučio salėje svečiai papasakojo apie savo veiklas, surengė koncertą. Antroji grupė buvo pakviesta apsilankyti Birštono Bočių būstinėje, kur buvo labai maloniai sutikti drauge pasibūti, pasidalinti veiklų aktualijomis, drauge padainuoti. Royal SPA dalyviai kiekvieną dieną dalyvavo mankštos užsiėmimuose, plaukiojo baseine, ilsėjosi SPA pirtelėse ir džiakuzi voniose, vaikščiojo ir grožėjosi viešbutį supančia gamta ir nuo aukštų skardžių matomais Nemuno vingiais. Visi dalyviai liko labai patenkinti tokiu sveikatinimo ir komandos formavimo renginiu.
Toliau ištraukos iš Facebook platformoje įdėtų reportažų apie šį renginį.
Lietuvos EURAG asociacijos narių LPS ,,Bočiai" Pasvalio, Utenos, Kėdainių rajonų bendrijų ir Ukmergės klubo ,,Viltis" aktyvas Birštone mokosi burti komandą, organizuoti veiklas, bendradarbiauti, pasitikėjimo ir atsakingumo ugdymo. Liekamu laiku - sveikatinimo veiklos: mankštos baseine ir salėje, druskų kambarys, vaikštynės pušyno takais.
|
|
Nuotraukos iš bendrų renginių su Birštono Bočiais
|
2024 - 03-18
Seminaras-diskusija „Lietuvos socialinė politika senjorų akimis“.
Vykdydama projekto „Visada aktyvūs“ vieną iš veiklų „ 14.6. vyresnio amžiaus žmones vienijančių nevyriausybinių organizacijų partnerystės, bendradarbiavimo, tarpusavio
komunikavimo, veiklos viešinimo skatinimas“ Lietuvos EURAG asociacija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centru
kovo 18 d. LNB Valstybingumo erdvėje surengė seminarą – diskusiją „Lietuvos socialinė politika senjorų akimis“. Socialinės apsaugos sistema yra viena iš svarbiausių sričių, turinčių įtakos vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybei. Tačiau, kaip rodo bendravimas su vyresniojo amžiaus žmones vienijančių organizacijų nariais, socialinės apsaugos tikslai ir svarbiausi uždaviniai tarp vyresniųjų suprantami gana skirtingai.
Renginio tikslas – suburti įvairių vyresniojo amžiaus žmones jungiančių organizacijų atstovus, siekiant aptarti Lietuvos socialinės apsaugos sistemos rodiklius ir artimiausią ateitį
(vertinant Europos Sąjungos kontekste), palyginti Lietuvos situaciją su kitomis ES šalimis ir išsiaiškinti, kokie ir kaip svarbiausi kartų̃ solidarumą stiprinantys mūsų siekiai ir teisėti interesai
turėtų būti formuluojami ir suderintai viešinami...
Gausiai susirinkusiems renginio dalyviams sveikinimo žodį tarė Nacionalinės bibliotekos Generalinio direktoriaus pavaduotoja mokslui ir strateginei plėtrai Ingrida Vielutė.
Diskusijos-seminaro metu buvo išklausytas itin informatyvus prof. Romo Lazutkos pranešimas „Lietuvos socialinė politika Europos Sąjungos kontekste". Po pranešimo ir atsakymų į klausimus, pasisakė vyresniojo amžiaus žmones buriančių organizacijų atstovai (Lietuvos Pensininkų Sąjungos „Bočiai", Vilniaus bočių bendrijos, Nacionalinė bočių bendrijų asociacijos, Lietuvos Pagyvenusių žmonių asociacijos, Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos ir kt.). Diskusijos metu gvildenti aktualūs klausimai, pasidalinta pasiūlymais, kaip gerinti Lietuvos senjorų gyvenimo kokybę ir pastebėjimais, kas jų nuomone tam labiausiai trukdo.
Renginį moderavo Lietuvos EURAG asociacijos prezidento pavaduotojas Evaldas Židonis.
Apie įvykusį renginį informaciją savo FB (su nuotraukomis) pateikė LNB
Valstybingumo centras: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid031fzFAYWSrpcEjj2hAHtpwzY66UF 5EM2dcLrd5EQgANaA1XnVjgBriJpotEWyWiNml&id=100083029613947
Straipsnį parengė ir Interneto portalo „Senjorų svetainė“ redaktorė Genovaitė Kazielienė:
https://senjorusvetaine.lt/sodros-rezerve-beveik-3-milijardai-euru-o-senjoru-pensijos-maziausios-es/
Seminaras-diskusija „Lietuvos socialinė politika senjorų akimis“.
Vykdydama projekto „Visada aktyvūs“ vieną iš veiklų „ 14.6. vyresnio amžiaus žmones vienijančių nevyriausybinių organizacijų partnerystės, bendradarbiavimo, tarpusavio
komunikavimo, veiklos viešinimo skatinimas“ Lietuvos EURAG asociacija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centru
kovo 18 d. LNB Valstybingumo erdvėje surengė seminarą – diskusiją „Lietuvos socialinė politika senjorų akimis“. Socialinės apsaugos sistema yra viena iš svarbiausių sričių, turinčių įtakos vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybei. Tačiau, kaip rodo bendravimas su vyresniojo amžiaus žmones vienijančių organizacijų nariais, socialinės apsaugos tikslai ir svarbiausi uždaviniai tarp vyresniųjų suprantami gana skirtingai.
Renginio tikslas – suburti įvairių vyresniojo amžiaus žmones jungiančių organizacijų atstovus, siekiant aptarti Lietuvos socialinės apsaugos sistemos rodiklius ir artimiausią ateitį
(vertinant Europos Sąjungos kontekste), palyginti Lietuvos situaciją su kitomis ES šalimis ir išsiaiškinti, kokie ir kaip svarbiausi kartų̃ solidarumą stiprinantys mūsų siekiai ir teisėti interesai
turėtų būti formuluojami ir suderintai viešinami...
Gausiai susirinkusiems renginio dalyviams sveikinimo žodį tarė Nacionalinės bibliotekos Generalinio direktoriaus pavaduotoja mokslui ir strateginei plėtrai Ingrida Vielutė.
Diskusijos-seminaro metu buvo išklausytas itin informatyvus prof. Romo Lazutkos pranešimas „Lietuvos socialinė politika Europos Sąjungos kontekste". Po pranešimo ir atsakymų į klausimus, pasisakė vyresniojo amžiaus žmones buriančių organizacijų atstovai (Lietuvos Pensininkų Sąjungos „Bočiai", Vilniaus bočių bendrijos, Nacionalinė bočių bendrijų asociacijos, Lietuvos Pagyvenusių žmonių asociacijos, Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos ir kt.). Diskusijos metu gvildenti aktualūs klausimai, pasidalinta pasiūlymais, kaip gerinti Lietuvos senjorų gyvenimo kokybę ir pastebėjimais, kas jų nuomone tam labiausiai trukdo.
Renginį moderavo Lietuvos EURAG asociacijos prezidento pavaduotojas Evaldas Židonis.
Apie įvykusį renginį informaciją savo FB (su nuotraukomis) pateikė LNB
Valstybingumo centras: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid031fzFAYWSrpcEjj2hAHtpwzY66UF 5EM2dcLrd5EQgANaA1XnVjgBriJpotEWyWiNml&id=100083029613947
Straipsnį parengė ir Interneto portalo „Senjorų svetainė“ redaktorė Genovaitė Kazielienė:
https://senjorusvetaine.lt/sodros-rezerve-beveik-3-milijardai-euru-o-senjoru-pensijos-maziausios-es/
2024-02-22
Oficialios informacijos šaltiniai internete
Dažnai mes ieškome informacijos įvairiuose socialiniuose tinkluose, bet retai užklystame į oficialios informacijos tinklus. O be reikalo. Taigi rekomenduojame pasižvalgyti po oficialias Lietuvos interneto svetaines.
Pradėsime nuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:
Google paieškoje galime tiesiog įvesti Socmin arba įvedus https://socmin.lrv.lt/lt/ galėsime sužinoti visas naujienas, susijusias su ministerijos veikla.
Google paieškoje įvedus https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/
galime rasti daugybę atsakymų į mus dominančius klausimus, pavyzdžiui, pasirinkus temą „Sulaukiau senatvės. Kas man priklauso“ gausime daug informacijos apie pensijas, jų rūšis, apie piniginę socialinę paramą, apie kompensacijas, socialines paslaugas ir taip toliau.
Google paieškoje įvedus https://socmin.lrv.lt/lt/duk/ galėsite rasti daug naudingos informacijos įvairiais dažnai rūpimais klausimais.
Apsilankykime Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje:
Google paieškoje įvedus https://sam.lrv.lt/lt/ galėsime naršyti po ministerijos skelbiamas žinias.
Nukeliavus į https://www.esveikata.lt/gyventojams/tekstines-instrukcijos susipažinę su pateiktomis instrukcijomis kaip naudotis esveikata galėsime išmokti kaip registruotis vizitui pas gydytoją, susipažinti su savo analizėmis ir diagnozėmis, matyti kokie paskirti vaistai ir pan.
Pasižvalgykime po Vilniaus miesto savivaldybę:
Google paieškoje galime įvesti Vilniaus miesto savivaldybė arba https://vilnius.lt/lt/. Atsidariusiame lange galėsime pasirinkti mus dominančias temas ir susipažinti su daugeliu miestiečiams svarbių žinių – tai ir kultūros, ir sveikatos, ir kultūros, ir miesto ūkio, ir miesto plėtros ir daug kitų aktualių dalykų.
Nesikuklinkime ir užsukime į Lietuvos Respublikos seimo svetainę, pakanka Google paieškos sistemoje įvesti LRS arba https://www.lrs.lt/ ir galėsime tiesiogiai sužinoti visas Seimo naujienas, surasti visų teisės aktų projektus ir jau patvirtintus dokumentus.
Analogiškai galime ieškoti žinių kitų valstybės įstaigų svetainėse, rajonų savivaldybių svetainėse. Ir tai yra svarbu mums, jeigu norime būti pilietiški, žinoti informaciją iš originalių šaltinių.
2024-01-07
Ukmergės klubo „Viltis“ renginys
Baigiantis tarpušvenčio laikotarpiui jau ne pirmus metus LPS „Bočiai“ Ukmergės klubas „Viltis“ veda renginį „Išėję į naujus metus“, skirtą Trijų Karalių dienai paminėti. Kadangi klubo nariai priklauso ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos Lietuvos EURAG asociacijai, tai šiuo renginiu pradėjome vykdyti asociacijos 2024-2025 metų projektą “Visada aktyvūs“. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Sausio 7 d. prie šventiškai papuoštų stalų susirinkome picerijoje „Optima 13“ 2. Renginio vedančioji Liuda Žekonienė pasveikino susirinkusius su švente, pristatė atvykusius svečius: EURAG valdybos nares Rimą Povilėnienę ir Manefą Miškinienę, EURAG narį Gediminą Kuliešį, LPS „Bočiai“ Kėdainių rajono narių grupę, taip pat mūsų klubo narę ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Ukmergės skyriaus pirmininkę Janiną Kuprijaškiną. Plojimais sutikome į salę pakviestus Tris Karalius, kurie prisistatė daina ir apdalino dalyvius „auksu, smilkalais ir mira“.
Savo atliekamais šokiais šventės dalyvius pasveikino mažieji šokėjai, vad. Aldona Satkūnaitė. Pasveikinome jubiliejų švenčiančią Marytę Batuliavičienę. Nuoširdžius linkėjimus renginio dalyviams išsakė klubo pirmininkas Valmantas Naraškevičius, klubo garbės pirmininkė ir EURAG prezidento pavaduotoja Valerija Naraškevičienė, R. Povilėnienė, M. Miškinienė, G. Kuliešis, J. Kuprijaškina, klubo narės Zita Gipienė, M. Batuliavičienė, Janė Zimblienė, kėdainiškiai, kiti klubo nariai. Savo eilėmis šventės dalyvius sveikino poetės Zita Kazokevičienė ir Genoefa Povilavičienė, kuri dovanojo dvi savo eilėraščių knygas.
Trijų Karalių istoriją pratęsėme L. Žekonienės ir Irenos Pinkevičienės organizuotame protų mūšyje „Kas, kur, kada?“ tarp stalų komandų. Turėjome atsakyti į klausimus, kokia Karalių dovanų, jų vardų rašymo ant durų prasmė, kas pranešė apie kūdikėlio gimimą, nuo kada pasaulyje švenčiamos Kalėdos ir kt. Vietomis pasiskirstėme, bet buvo apdovanotos visos komandos.
Šventinėje programoje dalyvavo klubo vokalinis ansamblis „Gija“, vad. V. Naraškevičius, linijinių šokių grupė, vad. A. Satkūnaitė, kėdainiškių trio, vad. Gitana Adomavičienė. Dainavome su klubo ansambliu, su kėdainiškiais, linksmi ritmai skatino šokti.
Nuoširdžiai dėkojome kėdainiškiams už pagalbą vedant renginį, picerijos darbuotojams už skaniai paruoštą maistą. Tik apgailestavome, kad numatyta psichologės Ilonos Zinkevičiūtės paskaita dėl jos ligos neįvyko.
Janina Badokienė
Medžiaga apie renginį patalpinta į klubo facebook’o puslapį:
https://www.facebook.com/17ukv/videos/705838281651878
https://www.facebook.com/17ukv/videos/398639922574829
Komentaruose
po https://www.facebook.com/17ukv/videos/398639922574829
Rimos Povilėnienės paskelbta
https://www.facebook.com/100011133223951/videos/pcb.2016451935402561/685762543718726
Kėdainiškės Zitos Kazokevičienės facebook’o puslapyje
https://www.facebook.com/photo/?fbid=3079262445541346&set=pcb.3079263118874612
2024-01-08 d. yra 6 medžiagos bendrinimai facebook’e.
Straipsnis 2024-01-08 d. išsiųstas į Ukmergės r. spaudą – laikraščius „Gimtoji žemė“ ir „Ukmergės žinios“, su kuriais bendradarbiaujame.
Oficialios informacijos šaltiniai internete
Dažnai mes ieškome informacijos įvairiuose socialiniuose tinkluose, bet retai užklystame į oficialios informacijos tinklus. O be reikalo. Taigi rekomenduojame pasižvalgyti po oficialias Lietuvos interneto svetaines.
Pradėsime nuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:
Google paieškoje galime tiesiog įvesti Socmin arba įvedus https://socmin.lrv.lt/lt/ galėsime sužinoti visas naujienas, susijusias su ministerijos veikla.
Google paieškoje įvedus https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/
galime rasti daugybę atsakymų į mus dominančius klausimus, pavyzdžiui, pasirinkus temą „Sulaukiau senatvės. Kas man priklauso“ gausime daug informacijos apie pensijas, jų rūšis, apie piniginę socialinę paramą, apie kompensacijas, socialines paslaugas ir taip toliau.
Google paieškoje įvedus https://socmin.lrv.lt/lt/duk/ galėsite rasti daug naudingos informacijos įvairiais dažnai rūpimais klausimais.
Apsilankykime Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje:
Google paieškoje įvedus https://sam.lrv.lt/lt/ galėsime naršyti po ministerijos skelbiamas žinias.
Nukeliavus į https://www.esveikata.lt/gyventojams/tekstines-instrukcijos susipažinę su pateiktomis instrukcijomis kaip naudotis esveikata galėsime išmokti kaip registruotis vizitui pas gydytoją, susipažinti su savo analizėmis ir diagnozėmis, matyti kokie paskirti vaistai ir pan.
Pasižvalgykime po Vilniaus miesto savivaldybę:
Google paieškoje galime įvesti Vilniaus miesto savivaldybė arba https://vilnius.lt/lt/. Atsidariusiame lange galėsime pasirinkti mus dominančias temas ir susipažinti su daugeliu miestiečiams svarbių žinių – tai ir kultūros, ir sveikatos, ir kultūros, ir miesto ūkio, ir miesto plėtros ir daug kitų aktualių dalykų.
Nesikuklinkime ir užsukime į Lietuvos Respublikos seimo svetainę, pakanka Google paieškos sistemoje įvesti LRS arba https://www.lrs.lt/ ir galėsime tiesiogiai sužinoti visas Seimo naujienas, surasti visų teisės aktų projektus ir jau patvirtintus dokumentus.
Analogiškai galime ieškoti žinių kitų valstybės įstaigų svetainėse, rajonų savivaldybių svetainėse. Ir tai yra svarbu mums, jeigu norime būti pilietiški, žinoti informaciją iš originalių šaltinių.
2024-01-07
Ukmergės klubo „Viltis“ renginys
Baigiantis tarpušvenčio laikotarpiui jau ne pirmus metus LPS „Bočiai“ Ukmergės klubas „Viltis“ veda renginį „Išėję į naujus metus“, skirtą Trijų Karalių dienai paminėti. Kadangi klubo nariai priklauso ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos Lietuvos EURAG asociacijai, tai šiuo renginiu pradėjome vykdyti asociacijos 2024-2025 metų projektą “Visada aktyvūs“. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Sausio 7 d. prie šventiškai papuoštų stalų susirinkome picerijoje „Optima 13“ 2. Renginio vedančioji Liuda Žekonienė pasveikino susirinkusius su švente, pristatė atvykusius svečius: EURAG valdybos nares Rimą Povilėnienę ir Manefą Miškinienę, EURAG narį Gediminą Kuliešį, LPS „Bočiai“ Kėdainių rajono narių grupę, taip pat mūsų klubo narę ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Ukmergės skyriaus pirmininkę Janiną Kuprijaškiną. Plojimais sutikome į salę pakviestus Tris Karalius, kurie prisistatė daina ir apdalino dalyvius „auksu, smilkalais ir mira“.
Savo atliekamais šokiais šventės dalyvius pasveikino mažieji šokėjai, vad. Aldona Satkūnaitė. Pasveikinome jubiliejų švenčiančią Marytę Batuliavičienę. Nuoširdžius linkėjimus renginio dalyviams išsakė klubo pirmininkas Valmantas Naraškevičius, klubo garbės pirmininkė ir EURAG prezidento pavaduotoja Valerija Naraškevičienė, R. Povilėnienė, M. Miškinienė, G. Kuliešis, J. Kuprijaškina, klubo narės Zita Gipienė, M. Batuliavičienė, Janė Zimblienė, kėdainiškiai, kiti klubo nariai. Savo eilėmis šventės dalyvius sveikino poetės Zita Kazokevičienė ir Genoefa Povilavičienė, kuri dovanojo dvi savo eilėraščių knygas.
Trijų Karalių istoriją pratęsėme L. Žekonienės ir Irenos Pinkevičienės organizuotame protų mūšyje „Kas, kur, kada?“ tarp stalų komandų. Turėjome atsakyti į klausimus, kokia Karalių dovanų, jų vardų rašymo ant durų prasmė, kas pranešė apie kūdikėlio gimimą, nuo kada pasaulyje švenčiamos Kalėdos ir kt. Vietomis pasiskirstėme, bet buvo apdovanotos visos komandos.
Šventinėje programoje dalyvavo klubo vokalinis ansamblis „Gija“, vad. V. Naraškevičius, linijinių šokių grupė, vad. A. Satkūnaitė, kėdainiškių trio, vad. Gitana Adomavičienė. Dainavome su klubo ansambliu, su kėdainiškiais, linksmi ritmai skatino šokti.
Nuoširdžiai dėkojome kėdainiškiams už pagalbą vedant renginį, picerijos darbuotojams už skaniai paruoštą maistą. Tik apgailestavome, kad numatyta psichologės Ilonos Zinkevičiūtės paskaita dėl jos ligos neįvyko.
Janina Badokienė
Medžiaga apie renginį patalpinta į klubo facebook’o puslapį:
https://www.facebook.com/17ukv/videos/705838281651878
https://www.facebook.com/17ukv/videos/398639922574829
Komentaruose
po https://www.facebook.com/17ukv/videos/398639922574829
Rimos Povilėnienės paskelbta
https://www.facebook.com/100011133223951/videos/pcb.2016451935402561/685762543718726
Kėdainiškės Zitos Kazokevičienės facebook’o puslapyje
https://www.facebook.com/photo/?fbid=3079262445541346&set=pcb.3079263118874612
2024-01-08 d. yra 6 medžiagos bendrinimai facebook’e.
Straipsnis 2024-01-08 d. išsiųstas į Ukmergės r. spaudą – laikraščius „Gimtoji žemė“ ir „Ukmergės žinios“, su kuriais bendradarbiaujame.
2024-01-07
Utenos EURAG savanorių darbai
Utenos EURAG savanorių darbai
1. A. Katinienė ruošia Utenos bendrijos planus ir projektus.
2. Šio gražuolio šunelio šeimininkei sunku vaikščioti, tai reikia nupirkti maisto. Prie šio darbo prisideda R. Pernaravičienė.
3. Šis senelis turi didelių sveikatos problemų. Reika pasirūpinti vaistais, užregistruoti ir palydėti pas gydytojus. Dažniausiai tenka važiuoti į Vilnių. Turi Pola kortelę. Reikia pagaminti maistą ir kitokius eilinius reikaliukus tvarkyti. Tuo rūpinasi R. Pernaravičienė.
2. Šio gražuolio šunelio šeimininkei sunku vaikščioti, tai reikia nupirkti maisto. Prie šio darbo prisideda R. Pernaravičienė.
3. Šis senelis turi didelių sveikatos problemų. Reika pasirūpinti vaistais, užregistruoti ir palydėti pas gydytojus. Dažniausiai tenka važiuoti į Vilnių. Turi Pola kortelę. Reikia pagaminti maistą ir kitokius eilinius reikaliukus tvarkyti. Tuo rūpinasi R. Pernaravičienė.
4. Kojinytės mažyliams. Perduodame neįgaliųjų draugijai.
5. Batukai mažyliams. Mezga, kas tik moka megzti, norinčias išmokti megzti pamokome. Perduodame Neįgaliųjų draugijai.
6. Šie angeliukai papuošė Kalėdines eglutes.
PROJEKTAS "VISADA AKTYVŪS"
Lietuvos EURAG asociacija nuo 2024 metų sausio 01 d. pradeda vykdyti projektą „Visada aktyvūs“, kurį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino finansavimui pagal Vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo 2024 – 2025 metais projektų atrankos konkurso rezultatus. Projekto pavadinimas pasirinktas sąmoningai, nes kaip kitaip įvardinti mūsų šaunių vyresnio amžiaus žmonių, įvairiai vadinamų - ir senjorais, ir pensininkais, ir pagyvenusiais žmonėmis, tą energiją, nenuilstantį norą bendrauti, dalintis patirtimi, keliauti, šokti, dainuoti, būti matomais ir aktyviais visuomenės nariais.
Tai dvimetis projektas, kurio tikslas yra Lietuvos EURAG asociacijos narių veiklos plėtra, tautinės, patriotinės, švietėjiškos ir socialinės vyresnio amžiaus žmonių veiklos skatinimas ir viešinimas siekiant formuoti teigiamą vyresnio amžiaus žmonių ir senėjimo įvaizdį visuomenėje 2024-2025 metais.
Įgyvendinant šį tikslą Lietuvos EURAG asociacija sieks ne tik suburti savo narius, bet ir įtraukti į bendras veiklas ir kitus visuomenės atstovus, ypač jaunimą, bendradarbiauti su giminingomis organizacijomis, su valdžios, savivaldos ir kitais viešojo sektoriaus atstovais, dalyvauti kultūrinėje, švietėjiškoje, savanoriškoje veikloje ir tokia veikla gerinti vyresnio amžiaus žmonių ir senėjimo įvaizdį visuomenėje. Projekto veiklomis sieksime sustiprinti savo narių, ypač regioninių organizacijų, kurios tuo pačiu metu yra ir Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai“ nariai, motyvaciją ir materialines galimybes įgyvendinti daugiau ir platesnio spektro veiklų, atitinkančių vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir interesus, padėsime jiems patarimais, konsultacijomis, dalinsimės patirtimi, drauge mokysimės, metų gale darysime apklausas apie įsitraukimą į savanorišką ir bendruomeninę veiklą. Sieksime sustiprinti vidinį ir išorinį NVO narių bendradarbiavimą ne tik asociacijos viduje, bet ir su kitomis giminingomis organizacijomis, drauge spręsime vyresnio amžiaus žmonėms ir jų organizacijoms aktualius klausimus, draugausime, bendrausime informuosime visuomenę apie savo veiklas.
Metinė projekto finansavimo suma – 24492 EUR. Mūsų organizacijos nariais yra 10 juridinių asmenų ir 35 fiziniai asmenys, iš viso apie 1000 fizinių asmenų. Daug veiklų vyks Elektrėnų, Kaišiadorių, Kėdainių, Pasvalio, Utenos, Ukmergės regionuose. Gautas finansavimas tik nedidele dalele prisidės prie tos didžiulės savanoriškos veiklos, kurią nuoširdžiai, atsakingai jau daug metų vykdo mūsų garbūs vyresniosios kartos atstovai, mat, daugumos mūsų organizacijų įsisteigimo amžius siekia Lietuvos nepriklausomybės pradžios metus.
Informacija apie veiklas dalinsimės https://liteurag.weebly.com/ svetainėje, Liteurag ir rajoninių organizacijų Facebook paskyrose ir kituose informacijos šaltiniuose.
5. Batukai mažyliams. Mezga, kas tik moka megzti, norinčias išmokti megzti pamokome. Perduodame Neįgaliųjų draugijai.
6. Šie angeliukai papuošė Kalėdines eglutes.
PROJEKTAS "VISADA AKTYVŪS"
Lietuvos EURAG asociacija nuo 2024 metų sausio 01 d. pradeda vykdyti projektą „Visada aktyvūs“, kurį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino finansavimui pagal Vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo 2024 – 2025 metais projektų atrankos konkurso rezultatus. Projekto pavadinimas pasirinktas sąmoningai, nes kaip kitaip įvardinti mūsų šaunių vyresnio amžiaus žmonių, įvairiai vadinamų - ir senjorais, ir pensininkais, ir pagyvenusiais žmonėmis, tą energiją, nenuilstantį norą bendrauti, dalintis patirtimi, keliauti, šokti, dainuoti, būti matomais ir aktyviais visuomenės nariais.
Tai dvimetis projektas, kurio tikslas yra Lietuvos EURAG asociacijos narių veiklos plėtra, tautinės, patriotinės, švietėjiškos ir socialinės vyresnio amžiaus žmonių veiklos skatinimas ir viešinimas siekiant formuoti teigiamą vyresnio amžiaus žmonių ir senėjimo įvaizdį visuomenėje 2024-2025 metais.
Įgyvendinant šį tikslą Lietuvos EURAG asociacija sieks ne tik suburti savo narius, bet ir įtraukti į bendras veiklas ir kitus visuomenės atstovus, ypač jaunimą, bendradarbiauti su giminingomis organizacijomis, su valdžios, savivaldos ir kitais viešojo sektoriaus atstovais, dalyvauti kultūrinėje, švietėjiškoje, savanoriškoje veikloje ir tokia veikla gerinti vyresnio amžiaus žmonių ir senėjimo įvaizdį visuomenėje. Projekto veiklomis sieksime sustiprinti savo narių, ypač regioninių organizacijų, kurios tuo pačiu metu yra ir Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai“ nariai, motyvaciją ir materialines galimybes įgyvendinti daugiau ir platesnio spektro veiklų, atitinkančių vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir interesus, padėsime jiems patarimais, konsultacijomis, dalinsimės patirtimi, drauge mokysimės, metų gale darysime apklausas apie įsitraukimą į savanorišką ir bendruomeninę veiklą. Sieksime sustiprinti vidinį ir išorinį NVO narių bendradarbiavimą ne tik asociacijos viduje, bet ir su kitomis giminingomis organizacijomis, drauge spręsime vyresnio amžiaus žmonėms ir jų organizacijoms aktualius klausimus, draugausime, bendrausime informuosime visuomenę apie savo veiklas.
Metinė projekto finansavimo suma – 24492 EUR. Mūsų organizacijos nariais yra 10 juridinių asmenų ir 35 fiziniai asmenys, iš viso apie 1000 fizinių asmenų. Daug veiklų vyks Elektrėnų, Kaišiadorių, Kėdainių, Pasvalio, Utenos, Ukmergės regionuose. Gautas finansavimas tik nedidele dalele prisidės prie tos didžiulės savanoriškos veiklos, kurią nuoširdžiai, atsakingai jau daug metų vykdo mūsų garbūs vyresniosios kartos atstovai, mat, daugumos mūsų organizacijų įsisteigimo amžius siekia Lietuvos nepriklausomybės pradžios metus.
Informacija apie veiklas dalinsimės https://liteurag.weebly.com/ svetainėje, Liteurag ir rajoninių organizacijų Facebook paskyrose ir kituose informacijos šaltiniuose.
